Klaipėdoje esanti Vakarų laivų gamykla ėmėsi pirmųjų žingsnių projektuojant pirmąjį nepriklausomos Lietuvos istorijoje mūsų pačių pastatytą karinį laivą „Perkūną“.
„Laivas būtų apie 80-90 metrų ilgio, apie 17 metrų pločio ir išvystytų apie 18 mazgų greitį“, – sakė Vakarų laivų gamyklos vadovas Arnoldas Šileika.
Šis laivas bus tarsi platforma. Iki šiol įprasta buvo statyti vienos funkcijos laivus – minų medžiotojus, povandeninių laivų naikintojus ir panašiai. „Perkūnas“ bus pastatytas taip, kad jame bus galima sumontuoti kokią tik pageidauji ginkluotę ir taip laivą pritaikyti įvairiausioms užduotims.
„Tai būtų multifunkcinis naujos kartos laivas, į kurį galima integruoti įvairiausią ginkluotę pagal konkrečius Lietuvos karinio laivyno poreikius. Tai ir priešlėktuvinė gynyba, ir minavimas, minų naikinimas, laivų eskortavimas, kova su piratais, taip pat Lietuvos kritinės infrastruktūros priežiūra“, – teigė A. Šileika.
Anot Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado Giedriaus Premenecko, mūsų šalies karinis laivynas sensta. Tad šiuo metų vyksta konsultacijos su kitomis NATO šalimis, įgyvendinančiomis laivynų modernizaciją.
„Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivų eksploatacinis laikotarpis, kai juos galima efektyviai ir ekonomiškai naudoti užduočių vykdymui, artėja prie pabaigos ir 6-9 metų perspektyvoje turimi laivai turės būti keičiami naujomis platformomis. Laivais, kurie galės atlikti visas Karinėms jūrų pajėgoms keliamas užduotis ateinantiems dešimtmečiams“, – kalbėjo G. Premeneckas.
O štai Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, jog sprendimų dėl konkretaus laivo projekto ir galimos šalies partnerės priimta dar nėra. Viena iš galimybių laivus pirkti kartu su kitų šalių partneriais, taip gamintojas pritaiko nuolaidas. Pavyzdžiui, štai tokių, modernių fregatų klasės laivų kaina prasideda nuo dviejų milijardų eurų.
„Kokie bebūtų galutiniai sprendimai dėl gamintojo, kad mažų mažiausiai pramoninis bendradarbiavimas būtų užtikrintas, kad bent jau dalis būtų gamybos ar surinkimo vykdoma Lietuvoje. Nes mums savo pramonę reikia ir būtina stiprinti“, – sakė ministrė.
Lietuvai nepanorus, parduos užsienyje
Tačiau klaipėdiečiai, „Perkūno“ statytojai, dėl to labai nesijaudina. Aišku, sako, visų pirma, šį karo laivo modelį sieks pritaikyti ir parduoti savo šaliai, tačiau jei Lietuvai „Perkūno“ nereikės, kas norės įsigyti iš užsienio tikrai atsiras. Vis tik statytojų noras yra tokius laivus naudoti visose Baltijos šalyse.
„Labai tikimės, kad šitas projektas galėtų tapti ir regioniniu projektu ir visos Baltijos šalys galėtų turėti vienodą laivyną, kuris būtų optimalus sprendimas tiek laivus eksploatuojant toliau, tiek vykdant gynybinius uždavinius“, – sakė A. Šileika.
Anot ministrės, Lietuva planuoja pirkti visiškai naujus, tik ką pastatytus laivus ar užsakyti jų statybą, o ne tęsti ligšiolinę praktiką, kai mūsų šalis karinius laivus priimdavo kaip labdarą, ar pirkdavo gerokai bangų panešiotus.
„Su panaudotais dalykais irgi yra įvairių iššūkių. Paskui išlaikymo, atnaujinimo, o kai kuriose situacijose, kai kalbam apie kitas mūsų pajėgas, tuomet iškyla tam tikrų problemų, kai negali tam tikroje erdvėje naudoti, nes jau neatitinka standartų“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Tad mintis, jog Lietuvos karo laivyne tarnaus mūsų šalyje pastatyti laivai, taip pat išlieka reali.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
