Nutilus paukščių gripo pavojaus varpams galime lengviau atsipūsti - laidojimo vietos gyvūnams užkrečiamųjų ligų proveržio atveju jau suderintos su visomis atsakingomis tarnybomis, rašo „Respublika“.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centro vedėjo pavaduotojas Egidijus Pumputis „Respublikai“ pasakojo, kad gyvūnų laidojimo vietos užkrečiamųjų ligų proveržio atveju numatytos jau ne vienus metus - esą tik derinimas su įvairiomis atsakingomis institucijomis baigtas šiemet.
„Gyvulių laidojimo vietos yra numatytos ir suderintos su seniūnijomis ir specialiosiomis tarnybomis kiekviename rajone. Kai kurie rajonai turi ir ne po vieną vietą priklausomai nuo gyvulininkystės intensyvumo konkrečiame rajone“, - aiškino pašnekovas.
Specialaus paruošimo, E.Pumpučio teigimu, neeksploatuojamos laidojimo vietos nereikalauja: „Jos tiesiog numatytos - ten gyvuliai nėra laidojami, nes laidojimas yra numatomas tik tuo atveju, jei neįmanoma sunaikinti utilizacijos įmonėse sudeginant, kai tų gyvulių labai daug ar pan.“, - pabrėžė jis.
Anot pašnekovo, pagrindinis laidojimo vietos reikalavimas - 2 m žemės virš palaidotų gyvūnų, taigi duobės gylis esą priklauso nuo to, kokie gyvuliai krinta - karvėms iškasamas vienokio gylio, paukščiams - kitokio. Jei gyvulių daug - atitinkamai ir duobė privalo būti gilesnė, kad atitiktų šį reikalavimą.
Pasak E.Pumpučio, didžiosios gyvulininkystės bendrovės, tokios kaip pramoniniai paukštynai, turi numačiusios savo laidojimo vietas, kad gyvūnai būtų laidojami vietoje ir nesukeltų pavojaus kitiems.
„Jei krinta didelis kiekis iš karto, turėtų būti laidojama vietoje, kad nebūtų pavojaus, nes išvežant sergančius ar kritusius gyvūnus galima sukelti pavojų kitiems“, - pabrėžė pašnekovas.
Vietų žemėlapio LMVT pareigūnas nepanoro pateikti saugumo sumetimais - esą nebūtų labai gerai, jei visi, kas nori, imtų ten raustis. Tačiau, pasak pašnekovo, laidojimo atveju tos vietos būtų specialiai pažymėtos, kad ten negalima kasinėti dėl infekcijos židinio.
Eglė JOCIŪTĖ
