Lenkijos ir Lietuvos pareigūnai sekmadienį pripažino negalintys vetuoti sprendžiant, ar bus atnaujintos Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybos dėl plataus masto partnerystės sutarties, todėl įstrigęs procesas gali būti greitai pratęstas.
ES šalių užsienio reikalų ministrai derybų su Rusija klausimą svarstys pirmadienį Briuselyje, o penktadienį 27 šalių Bendrija ir Rusija ketina surengti viršūnių susitikimą Prancūzijos Rivjeros kurorte Nicoje.
Prancūzija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, ir daugelis kitų Bendrijos šalių teigia, jog būtina atnaujinti derybas, kurios buvo įšaldytos rugsėjį po Rusijos karo su Gruzija.
„Europos Komisija turi teisę tęsti derybas be mūsų pritarimo“, - naujienų agentūrai „Reuters“ sakė vienas aukštas Lietuvos diplomatas.
Lietuva iki šiol priešinosi derybų atnaujinimui, argumentuodama, kad Rusija neįvykdė visų ugnies nutraukimo sutarties sąlygų. Šią sutartį tarpininkaujant Prancūzijai Maskva ir Tbilisis pasirašė kilus ginkluotam konfliktui dėl Pietų Osetijos.
Pasak Lietuvos diplomato, po daugelį savaičių trukusių ginčų dėl derybų atnaujinimo procedūros Vilnius pripažino Prancūzijos argumentus, jog nei viena šalis negali blokuoti šio proceso.
Tačiau pasiuntinys pridūrė, kad bet kokį derybų su Maskva atnaujinimą Vilnius įvertins neigiamai.
„Mes nepritarsim deryboms, kaip nori Europos Komisija, nes iš pricipo nesutinkame, kad Rusija įvykdė visus Gruzijos atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus... Mes nenutilsime“, - aiškino jis.
Lenkija, kurios prezidentas neseniai pritarė Lietuvos nuogąstavimams, taip pat pripažino, jog Europos Komisijai nebūtina užsitikrinti visų 27 Bendrijos šalių pritarimą, nes ji jau turi mandatą deryboms.
„Žinome, kad visų šalių pritarimas nereikalingas, kad būtų iš naujo pradėtos ES ir Rusijos derybos“, - telefonu sakė Lenkijos URM atstovas Jacekas Paszkowskis (Jacekas Paškovskis).
Europos Komisija penktadienį paragino abi šalis nebesipriešinti derybų atnaujinimui. Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) pareiškė, jog Maskva įvykdė visas paliaubų sutarties su Gruzija sąlygas, todėl derybos dėl partnerystės gali būti tęsiamos.
Siūloma ES ir Rusijos partnerystės sutartis turėtų sutvirtinti Bendrijos ir jos didžiausios energetinių žaliavų tiekėjos politinius, prekybinius ir ekonominius ryšius.
Europos Komisija ir daugelis ES šalių mano, kad partnerystės sutartis padės Bendrijai išlaikyti bendrą frontą santykiuose su Maskva, kurie neretai būna prieštaringi.
Kremliaus pareigūnams tokia sutartis atrodo kur kas mažiau patraukli negu Briuseliui. Pasak apžvalgininkų, Rusija tradiciškai labiau linkusi su ES šalimis tartis atskirai.
