Lietuva dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo ketina derėtis ne tiesiogiai, bet kelti šį klausimą totalitarinių režimų kontekste. Tai reiškia, kad norima gretinti Vokietijos ir Rusijos elgesį, atsikračius totalitarinių režimų.
Kaip žinoma, Vokietija nacizmo padarytas skriaudas yra atlyginusi, o Sovietų sąjungos teisių perėmėja Rusija į diskusijas šiuo klausimu nesileidžia.
„Kadangi, kaip žinote, Europos Sąjungos kontekste iškeltas totalitarinių režimų aspektas, šalia nacizmo atsiduria stalinizmas, visai logiška, kad šitam kontekste būtų parengtas mūsų nutarimas kalbantis apie okupacijų žalų atlyginimą. Tai būtų iš tiesų šiuolaikiška. Kadangi mes kalbame apie tai Europos Sąjungoje, aš manau, kad tame kontekste tai būtų mažiau užkliūvantis Rusijai, nes Vokietijos elgesys šiuo atveju yra kitoks, tuo tarpu Rusija nepadarė nė vieno žingsnio“, - po Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio penktadienį sakė šio komiteto pirmininkas Justinas Karosas.
UR komitetas penktadienį nusprendė sudaryti darbo grupę ir parengti atitinkamą Seimo nutarimo projektą, kuriame būtų kalbama ne tik apie sovietų okupacijos žalą, bet ir nacių Vokietijos Lietuvai padarytas skriaudas. Toks nutarimas bus ruošiamas konservatorių 2007 metų spalį parlamentui pateiktu panašaus pobūdžio dokumento pagrindu. Jame Vyriausybės buvo reikalaujama paraginti Rusiją, jog ši atlygintų penkiasdešimtmetį trukusios sovietų okupacijos žalą.
UR komiteto sudarytoje darbo grupėje dirbs pats J.Karosas, Emanuelis Zingeris, Petras Auštrevičius ir Audronius Ažubalis.
„Šita grupė padarys vieną paprastą dalyką. Iki šios sesijos pabaigos parengs Seimo nutarimo projektą, suderintą su institucijomis (Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijomis - BNS), kuriame bus nustatyta aiški tvarka, kaip toliau spręsti šį klausimą“, - sakė grupėje dirbsiantis konservatorius A.Ažubalis.
Vyriausybė jau yra užsakiusi galimybių studiją, kuria norima išsiaiškinti, kaip būtų galima atgauti lėšas nuo okupacijos nukentėjusiems fiziniams asmenims. Tačiau A.Ažubalis tai vadina „maža dalele“ ir nori, jog Seimas parengtų konkrečias gaires Vyriausybei ir įpareigotų ją įvykdyti 1992 metais visuotiniame referendume priimtą sprendimą, kad būtų atlyginta Lietuvos žmonėms bei Lietuvos valstybei padaryta žala.
2000-aisiais taip pat priimtas įstatymas, įpareigojantis Vyriausybę dėl to derėtis su Rusija, šiemet sausį Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią Rusiją pradėti konsultacijas su Lietuva dėl žalos atlyginimo.
„Reikia dirbti neskubant, keliomis kryptimis: tai yra dirbti su Rusija, dirbti su tarptautine bendruomene, dirbti ES viduje ir dirbti patiems, padaryti „namų darbus“. Pirmiausia reikia sudaryti grupę, kuri dirbs šiuo klausimu, dabar neturime tokių žmonių“, - sakė A.Ažubalis, patikslinęs, kad žmonių, dirbančių ties šiuo klausimu, nėra Vyriausybėje.
„Mes Seimo nutarimu, paraginsime Vyriausybę ir įpareigosime Vyriausybę, kad pradėkite vienąkart. Niekas nesako, kad „jūs lipikite ant ambrazūros“, „eikit mitinguot prie rusų ambasados“, ar plėšytis marškinių, bet „pradėkit konkretų darbą“ - žingsnis po žingsnio“, piktinosi parlamentaras.
Lietuva yra skaičiavusi, jog SSRS okupacijos padaryta žala gali siekti apie 80 mlrd. litų, tačiau šie duomenys nėra labai tikslūs, nes nebuvo nustatyta aiški metodika, kaip turi būti skaičiuojama ši suma.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.
Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų.
Rusija iki šiol kategoriškai atsisako derėtis dėl žalos atlyginimo.
