Šiandien Seime buvo svarstomas projektas „Dėl Valstybės pažangos strategijos “Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“„ patvirtinimo“.
Daugelis Seimo komitetų pritarė šiai strategijai, tačiau buvo girdima ir siūlymų tobulinti šį teisės aktą.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys pripažino, kad komitete buvo nuoširdžiai diskutuojama dėl šio įstatymo projekto, tačiau buvo pateikti ir siūlymai akcentuoti šeimos aplinkos kūrimą, pažymint gimstamumo problemas.
Arūnas Valinskas, pirmininkaujantis Informacinės visuomenės plėtros komitetui (IVPK), pabrėžė, kad jame nenumatyti potencialūs galimos visuomenės raidos scenarijai, nėra užtikrintas projekto tęstinumas ir trūksta nacionalinio susitarimo šiuo klausimu, todėl, jo manymu, reikia ne Seimo nutarimo, o visų partijų. IVPK strategijai nepritarė.
Juozo Oleko manymu, tam, kad būtų priimtas šis teisės aktas, reikia platesnio visų politinių partijų tarimosi, o ne vienos Seimo daugumos balsais nulemto dokumento. Pasak jo, 2030 metams parengtoje strategijoje trūksta daugelio svarbių dalykų.
„Ne tik Europa, bet ir visas pasaulis kalba apie sveikatos rodiklius, deja, mūsų Lietuvos vizijoje neatsirado vietos sveikatos rodikliams“, - kaip pavyzdį pateikė jis.
J. Olekas įsitikinęs, kad Lietuvai turi rūpėti ne tik žmonių išsilavinimas, bet ir sveikata.
„Lietuva 2030 turi būti skirta sveikam, išsilavinusiam, kultūringam, dirbančiam pagal savo sugebėjimus ir gaunančiam savo orų atlyginimą žmogui“, - kalbėjo jis, tačiau pabrėžė, kad viso to strategijoje pasigendama.
„Mes esame didžiulėje duobėje. Žmonės negauna darbo, už kurį būtų oriai atlyginta, dabartinės daugumos nedidinama minimali mėnesinė alga (MMA) neleidžia žmonėms pragyventi“, - konstatavo jis. Pasak J. Oleko, strategiją reikia ruošti taip, kad joje atsispindėtų visi žmogaus gyvenimui svarbūs sektoriai.
Rimantas Smetona pareiškė, kad „Lietuvos pažangos strategija “ – tai daugiau vienos politinės krypties kūrinys, gražus ir rimtas darbas, į kurį įdiegta daug pastangų, todėl vertėtų padėkoti prie jo autorystės prisidėjusiems ir kūrusiems. Tačiau partijų daug, o kūrinys vienas, todėl, jo nuomone, apmaudu, kad Vyriausybė pagailėjo lėšų ir paramos ir nesukūrė kelių vizijų variantų, kad kiekvienas rastų kažką sau pagal skonį.
„Yra daug specialistų Lietuvoje, kurie galėtų pasiūlyti savo matymą ir vizijas, ne mažiau naudingas už šią“, - tvirtino jis.
Jo manymu, didžioji klaida yra tame, kad vienintelis Lietuvos ateities projektas yra siūlomas visiems, siūloma šį valstybės raidos kelią apibrėžti teisės aktu ir pripažinti, kad tai vienintelė teisinga iki 2030 metų strategija ir pagrindinis planavimo dokumentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi, priimant strateginius planus.
Kadangi norinčių pasisakyti šiuo klausimu yra labai daug, buvo nutarta diskusiją nukelti į kitos savaitės antradienį vyksiantį plenarinį posėdį.
