Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su skandalais, kurie lydi ar lydėjo šiemet Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų narius ar kandidatus rinkimuose.
VALDEMARAS TOMAŠEVSKIS
Nors LLRA-KŠS pirmininkas, europarlamentaras V. Tomaševskis šiemet neketina dalyvauti Seimo rinkimuose, šis politikas vairuoja visą partijos laivą ir priima svarbiausius sprendimus. Taip pat V. Tomaševskis yra partijos atstovas Seimo koalicinėje taryboje ir kuria LLRA-KŠS strategiją dėl partijos atstovų valdžioje, dalyvauja derybose su kitais koalicijos partneriais.
Ilgametis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, kurį laiką dirbęs ir rajono vicemeru, į Seimą pirmą kartą išrinktas 2000 m. ir parlamente be pertraukos dirbo iki 2016 m.
Saugumo informacija
2013 m. spalį Valstybės saugumo departamentas (VSD) paviešino informaciją, kurioje nurodoma, kad 2012 m. Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdyboje yra lankęsi LLRA-KŠS bei Lietuvos rusų sąjungos atstovai.
Taip pat minima, kad valdybos atstovai galėjo turėti kontaktų ir su kitų Lietuvos politinių partijų atstovais, tačiau jos konkrečiai nenurodomos.
Pats V. Tomaševskis neigė informaciją apie partijos narių vizitą į Rusiją ir tvirtino, kad ji atsirado dėl VSD nekompetencijos. Politikas tai vadino dezinformacija.
Tuomet 2014 m. kovą VSD bandė įspėti V. Tomaševskį, kad per jį gali būti bandoma vykdyti priešišką Lietuvai veiklą. Tačiau jis atsisakė šiuo klausimu susitikti ir kalbėtis su VSD pareigūnu.
Georgijaus juostų gynėjas
2014 m. tuometis Seimo narys V. Tomaševskis patraukė žiniasklaidos akį, nes gegužės 9 d. Vilniaus Antakalnio kapinėse vykusiame Pergalės dienos minėjime į švarko atlapą buvo įsisegęs Georgijaus juostelę. Maža to, tuo metu V. Tomaševskis kandidatavo į Lietuvos Respublikos prezidentus.
15min portalo žurnalistų paklaustas, kodėl šalia Georgijaus juostelės segi Lenkijos vėliavos spalvų juostelę, bet ne lietuvišką trispalvę, politikas sakė: „Tai yra tam tikras simbolis, o jūs, ką, už fašistus? Už Hitlerį? Jūs manote, kad čia buvo labai bloga diena, kai mes visi kartu nugalėjome Hitlerį? Lenkai, rusai, serbai...“
Po ketverių metų Seime bandant uždrausti masiniuose renginiuose naudoti Georgijaus juostas, V. Tomaševskis piktinosi konservatorių iniciatyva, sakydamas: „[Konservatoriai] nežino, kas yra Georgijaus juostelė. Jie bando uždrausti šventojo simbolį“.
„Žiniasklaidos atstovai, aš manau, kad ir visuomenė, neturi šios informacijos, kad šventojo Jurgio juostelė yra pozityvus simbolis. Šventojo simbolis negali būti negatyvus“, – pridūrė V. Tomaševskis.
2014 m. konfliktinės situacijos Ukrainoje metu, Georgijaus juosta buvo pradėta naudoti kaip prorusiškai nusiteikusių gyventojų ir asmenų, siejamų su Rusijos Federacijos specialiosiomis pajėgomis, atpažinimo ženklas ir įgavo neigiamą reikšmę.
Kritiškas požiūris į Maidaną
2014 m. Ukrainoje prasidėjus Maidano įvykiams, V. Tomaševskis tvirtino, kad politiniai vadovai neturėtų būti renkami naudojant Molotovo kokteilius. Politikas protestus Ukrainoje lygino su bolševikų revoliucija 1917 m.
Jis taip pat viešai kritikavo naująją, Vakarų remiamą, bet Maskvos nepripažintą, Ukrainos Vyriausybę, kuri, anot politiko, netinkamai elgėsi tautinių mažumų atžvilgiu.
V. Tomaševskis sakė, kad nors bet kokie ginkluotų pajėgų veiksmai yra smerktini, bet „reikia pasakyti tiesą apie konflikto ištakas“.
Vėliau LLRA-KŠS lyderis Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“ Maidano protestus vadino „didžiausiu blogiu“.
Tame pačiame interviu jis piktinosi sprendimais Lietuvoje išjunginėti Rusijos televizijų kanalus dėl agresyvios antilietuviškos propagandos.
ZBIGNEVAS JEDINSKIS
LLRA-KŠS sąrašo lyderis Zbignevas Jedinskis žiniasklaidoje dažnai linksniuojamas dėl savo kontraversiškų pasisakymų. Į Seimą Z. Jedinskis pirmą kartą išrinktas 2012 m. Iki tol politikas buvo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos nariu.
Įrašai primena propagandą
Z. Jedinskis ne kartą žiniasklaidos klaustas apie įrašus savo „Facebook“ paskyroje. Dalis įrašų primena naratyvą, kurį Kremlius naudoja savo propagandai Lietuvoje.
Pavyzdžiui, 2014 m. Z. Jedinskis savo „Facebook“ paskyroje paragino NATO bombarduoti Kijevą.
„Iniciatyvą turi perimti NATO ir pradėti bombarduoti Kijevą, kad būtų priverstinai įtvirtinta taika – kaip tai buvo įgyvendinta, kai NATO bombardavo Belgradą, kad Serbija pripažintų Kosovo nepriklausomybę“, – rašė Seimo narys.
2017 m. portalo 15min paklaustas, kodėl pasidalino straipsniu, kuriame aprašoma sąmokslo teorija apie Maidano žudynes Ukrainoje, Z. Jedinskis sakė tokių įrašų nekomentuojantis ir juos skiriantis „tiems, kurie supranta“.
Taip pat 2017 m. Z. Jedinskis, komentuodamas premjero Sauliaus Skvernelio išreikštą paramą nuo 2020 m. išlaidas gynybai didinti iki 2,5 proc., siūlė geriau pasirašyti nepuolimo sutartį tarp Lietuvos ir Rusijos.
„Siūlau su Rusija pasirašyti nepuolimo sutartį, tokį Lavrovo-Linkevičiaus paktą“, – „Facebook“ rašė Z. Jedinskis.
O štai šį rugpjūtį masinių protestų po prezidento rinkimų Baltarusijoje akivaizdoje Z. Jedinskis bandė apginti Baltarusijos poziciją. Atsiliepdamas apie Baltarusijos režimo elgesį su protestantais – jie mušami ir suimami, – Z. Jedinskis viešai pareiškė: „Baltarusijoje policija gina Konstituciją, o Lietuvoje 2009 metais policija gynė tuos, kurie pažeidė Konstituciją“.
Seimo viešbutyje apgyvendino sūnų
2019 m. pabaigoje kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad Seimo viešbutyje gyvena parlamentarų atžalos. Vienas iš jų – Z. Jedinskio sūnus Edvardas, kuris Seimo viešbutyje buvo pastebėtas su panele. Anot paties Z. Jedinskio ir jo sūnaus, tai tebuvo vienkartinis atvejis.
Tuo metu parlamentaras Bronislovas Matelis tvirtino, kad E. Jedinskis ir jo mergina Seimo viešbutyje gyveno nuo pat 2016 m. Seimo kadencijos pradžios, o už jo nemokamą gyvenimą ten mokėjo mokesčių mokėtojai.
Vėliau Z. Jedinskis pripažino, kad jo sūnus turi raktą nuo kambario Seimo viešbutyje, o jis „nekontroliuoja, kada jis ten būna, kada nebūna“.
JAROSLAVAS NARKEVIČIUS
Susisiekimo ministro pareigas šiuo metu einantis Jaroslavas Narkevičius – antrasis LLRA-KŠS sąraše. Į Seimą politikas išrenkamas nuo 2008-ųjų, iki tol ir trumpai 2011 m. buvo Trakų rajono savivaldybės tarybos nariu.
Atleido Lietuvos pašto valdybą
Nemenko dėmesio pernai susilaukė J. Narkevičiaus sprendimas atleisti Lietuvos pašto valdybą. 2019 m. spalį J. Narkevičius atleido visą ministerijos valdomos įmonės Lietuvos paštas valdybą ir suformavo naują.
Tądien ministerijos puslapyje skelbta, kad taip siekiama glaudesnio bendradarbiavimo ir didesnio Lietuvos pašto įsiklausymo į visuomenės poreikius bei valstybės interesus pertvarkant įmonę. Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pareiškė, kad ministras turės pasiaiškinti dėl tokio savo sprendimo.
Generalinė prokuratūra nustatė, kad naujoji Lietuvos pašto valdyba paskirta neteisėta ir negali priimti sprendimų.
Už pietus mokėjo iš valstybės kišenės
Skandalas, susijęs su ministru, kilo ir po to, kai paaiškėjo, kad jo vakarienes komandiruotėse užsienyje apmokėjo Automobilių kelių direkcija, „Lietuvos geležinkeliai“ bei Klaipėdos uosto direkcija.
Šią situaciją pernai nagrinėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Komisija nustatė, kad šiais veiksmais ministras pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Papildomas kelių finansavimas
Netrukus po skandalo dėl neteisėto Lietuvos pašto valdybos atleidimo paaiškėjo, kad Vyriausybė J. Narkevičiaus teikimu papildomai skyrė daugiau nei 300 tūkst. eurų Trakų rajono savivaldybės keliams. J. Narkevičius išrinktas būtent Trakų rajono apygardoje.
Be to, vėliau paaiškėjo, kad iš Vilniaus rajono keliams Vyriausybės papildomai skirtų 300 tūkst. eurų 299,9 tūkst. atiteko S. Skvernelio gatvei. Pinigus keliams perskirstyti pasiūlė pats J. Narkevičius.
Įtarė dukrą gyvenant Seimo viešbutyje
Kaip ir Z. Jedinskio sūnus, taip ir J. Narkevičiaus dukra, kultūros ministro patarėja Karolina Narkevič, kaip 2019 m. pabaigoje teigė B. Matelis, galėjo gyventi Seimo viešbutyje. Galiausiai Seimo kanceliarija sulaukė ministro prašymo, kuriuo jis atsisakė vietos Seimo viešbutyje.
Be to, vieta Seimo viešbutyje J. Narkevičiui neturėjo priklausyti jau vien dėl to, kad politikas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs arčiau nei 25 km iki Vilniaus.
Taip pat paaiškėjo, kad Trakuose gyvenantis J. Narkevičius ne tik turėjo vietą Seimo viešbutyje, bet ir butą Vilniuje, kurį ministro žmona nuomojo.
Bet tai nebuvo paskutinis skandalas, susijęs su J. Narkevičiaus nekilnojamuoju turtu. Portalas lrt.lt paskelbė, kad ministras už namo Trakuose rekonstrukciją galėjo atsiskaityti viešaisiais konkursais.
Už paskui ministrą iš paskos besivelkančius skandalus prezidentas Gitanas Nausėda bent tris kartus ragino jį trauktis iš pareigų.
RENATA CYTACKA
Dar viena LLRA-KŠS kandidatė – Renata Cytacka, buvusi Lietuvos energetikos viceministrė, paskui kurią iš paskos vilkosi ne vienas skandalas.
R. Cytackos elgesys ne kartą siutino tuometinį premjerą Algirdą Butkevičių. R. Cytacka prezidentę Dalią Grybauskaitę yra išvadinusi melage. Taip pat politikė per valstybines Lietuvos šventes dukart nekėlė Lietuvos trispalvės ant savo namo, tačiau iškėlė Lenkijos vėliavą per kaimynės valstybinę šventę.
Užsispyrusi viceministrė
2014 m. liepą dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos valdančioji koalicija nusprendė, kad Vyriausybė turėtų grąžinti savo įgaliojimus, o ministrai turėtų atleisti visus savo viceministrus.
Nors atsistatydino visų 14 ministerijų viceministrai, R. Cytacka buvo vienintelė nepaklususi šiam sprendimui. Tuometinis premjeras A. Butkevičius teigė, kad viceministrė neišliks savo poste, nes jos kompetencija per žema ir ji nepateisino lūkesčių.
Dėl R. Cytackos užsispyrimo A. Butkevičius grasino D. Grybauskaitei iš naujo neteiksiantis Jaroslavo Neverovičiaus kandidatūros į energetikos ministrus.
Tačiau jau kitą dieną J. Neverovičius, kuris tuo metu ėjo energetikos ministro pareigas, pasirašė įsakymą, kuriuo atleido R. Cytacką jai prašant.
Vis dėlto jau po mėnesio R. Cytacka iš naujo buvo paskirta energetikos viceministre. Tuomet A. Butkevičius pasiūlė D. Grybauskaitei atstatydinti ministrą J. Neverovičių, kuris vėl paskyrė R. Cytacką viceministre. Ministras buvo atstatydintas, o jo vietą užėmė Rokas Masiulis.
Paskelbė kandidatų sąrašą
Portalas tv3.lt primena, kad jau aišku, jog partijos sąrašą rinkimuose ves Z. Jedinskis. Toliau sąraše rikiuojasi šios kadencijos parlamentarai Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok ir Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas Michal Mackevič.
Pirmajame sąrašo dvidešimtuke Lietuvos lenkų bendruomenei atstovaus:
Šalčininkų rajone – Beata Petkevič, Tadeuš Romanovski, Antoni Bandalevič, Jadvyga Sinkevič. Vilniaus rajone – Česlav Olševski, Teresa Demeško, Robert Komarovski, Vladislav Kondratovič. Trakų rajone – Marija Puč. Vilniuje – Jaroslav Kaminski, Edita Tamošiūnaitė, Zbignev Maciejevski, Tadeuš Andžejevski, Renata Cytacka ir Kristina Dzieržinska.
Partija Seime šiuo metu turi aštuonių narių frakciją.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.
