„Tai labai svarbi žinia, nes kaip mes bemodeliuotume Lietuvos užsienio ir saugumo politiką, man atrodo, Lenkijos vieta, kalbant apie energetinį saugumą, yra išskirtinė. Kas liečia energetinį saugumą, bendros elektros rinkos, nepriklausomos nuo Rusijos, kūrimą, dujų rinkos kūrimą, tai čia Lenkijos vieta tikrai išskirtinė“, - BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas A.Pukšto.
Jo teigimu, norėdama ištrūkti iš Rusijos glėbio, Lenkija šiuo metu vykdo atvirų durų ir dialogo politiką, o sprendimas dėl Baltarusijos, jo nuomone, priimtas būtent atšylančių santykių kontekste ir skirtas pristabdyti Maskvos įtakos augimą.
„Man atrodo, kad buvo pasverti tie santykiai atšilimo politikos ir pozicija dėl Astravo. Ir tas sprendimas yra, taip sakant, galutinis ir neskundžiamas. Kita vertus, Lenkijos politikos formuotojai supranta, kad Astravo blokavimas yra ne tiek smūgis A.Lukšenkai, kiek Maskvos interesų pristabdymas šitame regione, o tai ir yra pagrindinis prioritetas dabartinių Lenkiją valdančių konservatorių“, - aiškino politologas.
Jo teigimu, jeigu Lenkija taip pat garsiai pradėtų kelti Astravo AE klausimą, tai padėtų Lietuvai parodyti šio klausimo svarbą Europos Sąjungos lygiu, mat Varšuva yra labiau girdima nei Vilnius.
Pasak A.Pukšto, jei Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas taip pat pradėtų kelti Astravo AE klausimą, tai taip pat padėtų stabdant jėgainės projektą. A.Pukšto teigimu, nors Lenkijos valdžia nesutaria su D.Tusku, esminiais klausimais jie randa bendrą poziciją.
„Ne paslaptis, kad tarp Lenkijos konservatorių ir Donaldo Tusko nėra patys šilčiausi santykiai, bet atrodo, kad tokiuose esminiuose dalykuose - energetinis saugumas ir griežta pozicija Rusijos atžvilgiu - gali būti bendradarbiavimas“, - BNS sakė A.Pukšto.
