Valstybė siekia, kad jos piliečiai sunkmečiu gydytųsi pigesniais kompensuojamaisiais vaistais. Jau kuris laikas visuomenė buvo pratinama prie šios minties, o dabar pereinama prie ryžtingų priemonių taupyti.
Kitais metais pas gydytoją apsilankiusieji neturėtų nustebti, jei jis tikins brangius kompensuojamuosius vaistus pakeisti pigesniais, o vaistinėje juos dar kartą pasiūlys vaistininkas, net ir neklaustas.
Ketinama gydytojus finansiškai skatinti vadinamuosius patentinius (firminius), naujus ir brangius vaistus keisti į generinius – patentinių kopijas, jie yra senesni, bet pigesni.
Ligonių kasų 2010 metų sutartyse su vaistinėmis įtrauktas reikalavimas, kad jos turėtų atitinkamą sąrašą pigiausių vaistų. Šis sąrašas dar bus tvirtinamas. Bet to, vaistininkai privalės įrengti monitorius ar kitu būdu viešai informuoti gyventojus apie pigiausius medikamentus.
Siekiant mažinti išlaidas sveikatos priežiūrai, generiniai vaistai laikomi gera išeitimi.
Apie šiuos ir kitus numatomus vaistų kompensavimo pokyčius praėjusią savaitę Panevėžio apskrities ligoninėje vykusioje medikų konferencijoje kalbėjo Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė.
„Sparčiai didėjant gydymo išlaidoms atsiranda neatitikimas tarp poreikio gydytis naujais, brangiais vaistais ir valstybės galimybių finansuoti tokį gydymą“, – patikino Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Regina Venckienė.
Jos teigimu, pigiausias vaistas nėra blogiausias. Svarbiausia – tinkamai parinkta veiklioji medžiaga, o ne gamintojas. Pavaduotoja įsitikinusi, kad viskas priklauso nuo gydytojo ir paciento dialogo.
„Jeigu žmogus jau vartoja patentinį, t. y firminį vaistą, jo pakeitimus generiniu yra sunkus. Bet, jei gydytojas pacientui suteikia išsamią informaciją apie jo būklę, paskirtą vaistą, ligonis gali rinktis, kokį vaistą jam pirkti – naujesnį ir brangesnį ar senesnį ir pigesnį“, – aiškino R.Venckienė.
Kaip tvirtina gydytojai, jie nėra nusiteikę prieš pigesnius generinius vaistus, tačiau bijo, kad nebūtų perlenkta lazda ir, kaip dažniausiai atsitinka, nesupriešinti su pacientais.
Skirtumai ir panašumai
Ligoniai dažniausiai nesupranta, kuo skiriasi generiniai vaistai nuo patentinių. Į sunkios ligos patalą paguldytam žmogui svarbiausia, kad greičiau pagerėtų būklė. Turintieji teisę gauti kompensuojamuosius vaistus dažniausiai nori gydytis naujais medikamentais, nors priemoka už juos ir didesnė.
Gydytojai irgi dažniausiai yra už naujos kartos medikamentus, nes jie laikomi efektyvesniais. Tačiau medikų profesinėje literatūroje dėl generinių vaistų apstu prieštaringų nuomonių.
Vieni specialistai teigia, kad jie, palyginti su patentiniais, nėra tokie veiksmingi, sukelia daugiau nepageidaujamų organizmo reakcijų. Kiti įrodinėja, kad iš esmės jie niekuo nesiskiria.
R.Venckienės teigimu, sunkmetis riboja ir valstybės, ir gyventojų galimybes rinktis naujausias technologijas. Jos nuomone, žmonėms reikia kuo suprantamiau paaiškinti patentinių ir generinių vaistų skirtumus ir panašumus.
Patentiniai, arba etiniai, vaistai – tai naujai išrasti patentuoti medikamentai. Kompanija, norinti pateikti rinkai naują vaistą, turi atlikti daugybę įvairių tyrimų, jie trunka iki 10–15 metų, pareikalauja nemažai išlaidų. Todėl šie vaistai yra brangūs.
Pantentinius vaistus gaminančios kompanijos tam tikrą laiką neleidžia jų vaisto kopijuoti kitiems gamintojams. Praėjus patentavimo laikui, kitos kompanijos pagal bendrą formulę gali gaminti generinį vaistą.
Šio vaisto veiklioji medžiaga yra tokia pati, kaip ir patentinio, bet gali skirtis tam tikri priedai. Pasak R.Venckienės, norėdami šiuos vaistus užregistruoti, gamintojai privalo įrodyti jų veiksmingumą, saugumą, išaiškinti šalutinį poveikį. Šie vaistai yra gerokai pigesni už patentinius, nes yra jų kopijos.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja sakė norinti išsklaidyti kelis pagrindinius mitus apie generinius vaistus: kad jie organizme pradeda veikti vėliau, kad jų poveikis silpnesnis, kad mažiau saugūs. Pasak R.Venckienės, taip pat netiesa, kad šie vaistai gaminami taikant pasenusias technologijas. Jos teigimu, generinių vaistų kompanijos turi įrangą, lygiavertę etinių vaistų kompanijų įrangai. Dažniai etinės vaistų kompanijos gamina savo ar kitų kompanijų etinių vaistų atitikmenis, bet parduoda be prekinio ženklo.
R.Venckienė sakė, kad abiejų vaistų grupių šalutinis poveikis yra panašus.
Kadangi generiniai medikamentai gerokai pigesni, patentinių vaistų įmonės naudojasi įvairiomis priemonėmis kuo ilgiau neleisti generiniams vaistams patekti į rinką. Pasak pavaduotojos, Europos Komisija, atlikusi konkurencijos farmacijos sektoriuje tyrimą, susirūpino, kad konkuruojama netinkamai.
Kaip tikino R.Venckienė, ligoniai neturėtų baimintis, kad gydytojai nebeišrašys naujų, brangesnių vaistų. Juolab kad kai kurie pantentiniai vaistai neturi pigesnių analogų.
Pasak Ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos, spręsdamas, kokį vaistą ligoniui skirti, gydytojas turi įvertinti ne tik tai, ar jis bus efektyvus ir saugus, bet ir tai, ar pacientui prieinamas. Paskyrus ar pakeitus vaistą, ligonis turi būti atitinkamai stebimas, ar nėra šalutinių reiškinių.
Daugelis gydytojų turi savo nuomonę apie generinius vaistus. Iš esmės jie nepeikia jų, bet, jei leistų galimybės, būtų linkę pacientus gydyti naujausiais. Dabar skirdami vaistą jie priversti įvertinti ligonio piniginės storį ir dar padėti taupyti valstybei.
Inga SMALSKIENĖ
Apie vaistų antkainius žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
