„Aš nedramatizuočiau, kadangi tai yra atskiras Bergeno formatas, vasaros pradžioje amerikiečiai jį inicijavo. Nėra oficialiai paskelbtų kriterijų, pagal kuriuos NATO šalys yra kviečiamos į šitą grupę“, – Žinių radijui penktadienį sakė TS-LKD vedlys.
Visgi, pasak L. Kasčiūno, JAV karo sekretoriaus pavaduotojas Elbridge'as Colby (Elbridžas Kolbis), kuris, konservatoriaus teigimu, „labai svarbus Pentagono žmogus, formuojantis amerikiečių požiūrį į NATO ateitį“, yra įvardijęs tris kriterijus, kurie turi būti išpildyti, kad šalys patektų į Bergeno formatą.
„Pirma, be jokios abejonės, gynybos finansavimas. Tai čia mes kaip ir patektume pagal tą kriterijų. Antras dalykas yra pajėgumai, kuriuos vysto tos šalys, ir trečia yra gynybos pramonės arsenalas. Tai pagal antrą ir trečią, matyt, mums sunku būtų patekti į tą grupę“, – kalbėjo parlamentaras.
„Jeigu taip analizuojant, tos šalys, kurios yra pakviestos, jos atitinka tuos kriterijus, ir kai amerikiečiai bando perkelti vis daugiau atsakomybės europiečiams visame NATO planavime, tai tas galėtų atrodyt pakankamai logiška“, – pridūrė jis.
Naujienų portalas „Politico“ ketvirtadienį paskelbė, kad kai kurios iš tų Europos šalių, kurios skiria daugiausia lėšų gynybai ir yra JAV sąjungininkės, nebuvo pakviestos į Pentagono organizuotą susitikimą, skirtą aptarti Aljansą.
Į šį formatą nepakviesta Lietuva, Latvija, Estija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, kitos šalys.
Tarp Bergeno formatui priklausančių šalių – JAV, Norvegija, Švedija, Suomija, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai.
„Aišku, tokie formatai jautrūs, nes jie savotiškai kuria tokias nedideles įtampėles, kadangi yra klausimai, kodėl vienos kviestos, kitos nekviestos. Tai nėra pats geriausias instrumentas, nes vis atsiranda šalių, kurios nėra pakviestos, ir tada klausimas yra, ar jos užribyje, ar neužribyje, ar jos antrarūšės, ar jos visavertės. Tai nėra turbūt pati geriausia taktika“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Jis pažymėjo, kad Baltijos šalys neturi „aiškaus kanalo, kur gali atsisėsti su amerikiečiais ir kalbėti apie saugumą ir gynybą“.
„Reikia pasakyti, kad čia iššūkis mūsų diplomatijai, kad ji galėtų tokį takelį susikurti. Čia yra labai svarbu suprasti, nes yra šalių, kurios galbūt pagal pajėgumą irgi nėra pačios tokios pajėgiausios, stipriausios, kaip, pavyzdžiui, suomiai, bet jos turi priėjimą, nes rado labai svarbius taškus su amerikiečiais“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
„Suomiai yra tie, kurie pasiūlė savo laivų statyklas amerikiečių laivų statybai, kurie būtų skirti Arkties erdvei, nes varžybos dėl Arkties įsibėgėja, čia amerikiečių pajėgumų labai reikės. Suomiai prie jo prisideda ir taip atranda nišą, kuria naudojasi dvišaliuose santykiuose, ir taip kuria savo struktūrinę galią. Va tokių nišų mes kol kas tikrai pakankamai neturime“, – dėstė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
