Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

Nesutarimai tarp Prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių kartais būna asmeninio pobūdžio, kartais dalykiniai, bet artimiausiu metu žiūrovai vėl gali išvysti susirėmimą. Naujas galimas nesutarimų objektas – Seimo narių iniciatyva sukurti Žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuri prižiūrėtų Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą. Seime svarstoma, kad egzistuoja apie 80 proc. tikimybė, jog Seimo sprendimas susilauks prezidento veto. O tuomet vėl varžytinės, kieno jėgos stipresnės.  

Nesutarimai tarp Prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių kartais būna asmeninio pobūdžio, kartais dalykiniai, bet artimiausiu metu žiūrovai vėl gali išvysti susirėmimą. Naujas galimas nesutarimų objektas – Seimo narių iniciatyva sukurti Žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuri prižiūrėtų Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą. Seime svarstoma, kad egzistuoja apie 80 proc. tikimybė, jog Seimo sprendimas susilauks prezidento veto. O tuomet vėl varžytinės, kieno jėgos stipresnės.  

Sukurti atskirą įstaigą, o ne sustiprinti esamą Seimo kontrolierių įstaigą, kad ji galėtų veiksmingiau prižiūrėti žvalgybos institucijas, užsimojo jau ši valdžia, nors parengiamosios diskusijos buvo prasidėjusios kiek anksčiau. Seimo valdančiųjų poziciją stiprina tai, kad klausimui buvo suburti Seimo nariai iš skirtingų frakcijų, tarp jų ir opozicijos, nors pirmuoju smuiku groja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Bet Prezidentūra irgi nesėdi sudėjusi rankų. Neoficialiais duomenimis, Prezidentūra gali ieškoti priežasčių vetuoti įstatymo projektą ir tam galėtų pasitelkti lydintį teisės akto projektą, kuriuos siaurinamos dabar egzistuojančios Seimo kontrolierių įstaigos funkcijos. Kadangi Konstitucijoje aiškiai nurodoma, kad „piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ir biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai“, tai Konstitucijoje numatytos įstaigos funkcijų siaurinimas, atimant galimybę tirti skundus dėl žvalgybos pareigūnų, gali tapti kabliuku vetuoti projektą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.   

„Taip, galimo prieštaravimo Konstitucijai argumentas šiuo atveju gali būti keliamas, nebent toks kontrolierius tirtų ne piktnaudžiavimą ir biurokrarizmą, o kitus dalykus. Manau, kad Konstituciją geriau atitiktų, jei šioms funkcijoms būtų atskiras Seimo kontrolierius šalia dabar esančių dviejų“, – teigia Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Vaidotas Vaičaitis.

REKLAMA
REKLAMA

„Pasakysiu atvirai: šitas projektas Prezidentūrai nepatinka”, – prieš kurį laiką Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje atvirai pasakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius, kartu išreikšdamas ir neoficialią abiejų slaptųjų tarnybų nuomonę.

Nors vieši argumentai įvairūs, bet labiausiai tarnybos ir Prezidentūra baiminasi, kad kontrolierius, norėdamas įrodyti savo naudingumą, užvers paklausimais, trikdys kasdienes operacijas ir tarnybos turės dirbti ne užkardydamos priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklą, o atsakinėdamos į paklausimus apie žmogaus teisių užtikrinimą. Ne paslaptis, kad su nacionaliniu saugumu dirbantys pareigūnai, tarp jų ir politikai, terminą „žmogaus teisės“ kai kuriais atvejais taria su šypsena. Pagrindinis elementas šiuo atveju vis tik yra ne žmogaus teisių užtikrinimas, o galia ir kas ką kontroliuoja.

REKLAMA
REKLAMA

Laurinkus: gali kilti didelių problemų

Kad laukia kova, įsitikinęs ir buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius Mečys Laurinkus. Pasak jo, demokratiniame pasaulyje žvalgybos tarnybas dažniausiai kontroliuoja parlamentiniai komitetai arba pakomitečiai, kai kur egzistuoja specialios inspekcijos, įtraukiančios parlamentarus, vyriausybių narius, įvairių institucijų ekspertus, net visuomenės atstovus, o trijose valstybėse kontrolė atiduota ombudsmenams – tai yra kontrolieriams.

Pats M. Laurinkus sako, kad paprastai efektyviausia kontrolė būna tuomet, kai į ją įsitraukia parlamentarai. Demokratijose žvalgybos tarnybos yra atskaitingos parlamentams: tai įtvirtinama įstatymuose, parlamentai taip pat skirsto biudžeto lėšas. „Pagrindinė ir dominuojanti forma yra parlamentinė kontrolė. Prieš parlamentinę kontrolę niekas nedrįsta piestu stoti“, – teigia M. Laurinkus.

REKLAMA
REKLAMA

„Iš visų trijų kontrolės formų ombudsmeno kontrolė yra pati silpniausia, nes nuolat susiduria su slaptos informacijos gavimo trukdžiais“, – sako pašnekovas.  

„Taip pat nuolat vyks ginčai dėl slaptų operacijų. Pavyzdžiui, bus skundas, kad galimai pažeidžiamos žmogaus teisės, kad neteisėtai klausomasi, neteisėtai sekama. Norint išsiaiškinti tiesą, kontrolierius turės žinoti, gauti informaciją, o vadovybė nebus suinteresuota teikti tokios informacijos, nes tai kenks pareigūnams ar visai operacijai. Manau, kad tai bus abiejų žvalgybos tarnybų vadovybių argumentai, jie tikrai tam prieštaraus. Be to, visur rašoma, kad kontrolierius turi teisę gauti informaciją, jeigu to reikia pareigoms atlikti. Kiekvienas tarnybos vadovas pradės ginčytis, ar tikrai to reikia pareigoms atlikti? Taigi bus tokie barjerai. Ombudsmenai visuomet susiduria su tarnybų pasipriešinimu ir prasideda tąsymasis“, – aiškino M. Laurinkus.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu Lietuvoje, jeigu kyla įtarimų dėl neteisėtos žvalgybos institucijų veiklos, tyrimą atlieka Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, bet žmonių skundus tiria Seimo kontrolierių įstaiga.

Per dešimtmetį Seimo kontrolierių įstaiga yra sulaukusi iš viso 16 skundų dėl žvalgybos pareigūnų ar kriminalinės žvalgybos subjektų pareigūnų veiklos, bet grynai dėl žvalgybos pareigūnų viso labo buvo 2 skundai, sako Seimo kontrolierių įstaiga.

„Kils nemažai diskusijų. Ar tai reiškia, kad reikia panaikinti dalį Seimo kontrolierių įstaigos funkcijų? Čia bus problema“, – mano M. Laurinkus.

Kaip dar vieną iš problemų pašnekovas minėjo ir tai, kad žvalgybos kontrolieriai prižiūrėtų vos dvi institucijas – Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Policijos departamento ar kitų kriminalinės žvalgybos subjektų priežiūra į žvalgybos kontrolierių lauką nepatektų, o būtent čia esama daugiausia problemų. Panašią mintį išsakė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas V. Vaičaitis.

REKLAMA
REKLAMA

„Nepriklausomai nuo visų sunkumų, mano nuomonė vis tiek yra pozityvi“, – teigia M. Laurinkus.

Tačiau jis pripažįsta, kad Seimas ir prezidentas G. Nausėda šiuo klausimu nesugebėjo pasiekti vienos nuomonės.  

„Tas nesutarimas, jeigu iškils viešumon, pradės stabdyti žvalgybos operacijas, patį tarnybų darbą. Vadovai nebenorės susidurti su problemomis, nesutarimais ir gali netgi atsisakyti kokių nors operacijų dėl šventos ramybės. Jeigu tik iškils tie nesutarimai, tai bus žala ir Valstybės saugumo departamentui, ir Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui, ir pačiam žvalgybų darbui“, – mano M. Laurinkus.

Ką galės sužinoti žvalgybos kontrolierius?

Pagal šiuo metu Seime aptartą įstatymo projektą, būtų steigiama visiškai nauja Žvalgybos kontrolierių įstaiga su 2 kontrolieriais. Iš pradžių norėta turėti vieną kontrolierių ir vieną pavaduotoją, bet buvo susizgribta, kad pagal keliamus reikalavimus pavaduotojas nelabai skirsis nuo kontrolieriaus, todėl apsistota ties 2 kontrolieriais, kurie galėtų vienas kitą pavaduoti.

REKLAMA
REKLAMA

Iš dokumentų matyti, kad naują įstaigą sudaryti galėtų 2 kontrolieriai ir 5 darbuotojai. Naujos įstaigos išlaikymas, pirminiais duomenimis, galėtų kainuoti iki 295 tūkst. eurų per metus.

Abu kontrolierius penkerių metų kadencijai skirtų Seimas kandidatūrą pateikus Seimo pirmininkui ir jeigu pritartų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Žmogaus teisių komitetas.

Kontrolieriumi galėtų tapti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau nei 10 metų patirties vykdant su nacionaliniu saugumu ir gynyba susijusią veiklą. Kontrolierius taip pat turės gauti leidimą susipažinti su aukščiausio slaptumo informacija, į šias pareigas negalės pretenduoti žmogus, kuris iki skyrimo dienos 5 metus ėjo bet kokias valstybės politiko pareigas.

Žvalgybos kontrolieriai pagal sumanymą turėtų prižiūrėti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Iš esmės žvalgybos kontrolieriai turėtų labai plačias galimybes susipažinti su įslaptinta informacija, jei tai bus būtina pareigoms atlikti, išskyrus negalėtų jokiu būdu sužinoti įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar slaptųjų bendradarbių tapatybės bei gauti užsienio partnerių informacijos.

REKLAMA
REKLAMA

Į žvalgybos kontrolierius su skundais ir pranešimais dėl nederamos žvalgybos pareigūnų ar institucijų veiklos galėtų kreiptis paprasti piliečiai bei patys žvalgybos pareigūnai, tyrimus kontrolieriai galėtų atlikti ir savo iniciatyva, būtų tiriami ir Seimo narių, kitų institucijų ar pareigūnų perduoti skundai, jeigu tik jie atitiktų reikalavimus.

Kas čia iš tiesų vyksta?

Lietuvoje žvalgybos institucijos yra dvi – Valstybės saugumo departamentas, užsiimantis civiline žvalgyba ir kontržvalgyba, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, tai yra karinė žvalgyba ir kontržvalgyba, veikianti po Krašto apsaugos ministerijos sparnu.

Tačiau politikai iš tiesų siekia pažaboti ne visas žvalgybos institucijas, nes karinė žvalgyba jiems mažai rūpi, bet Valstybės saugumo departamentą. Viena vertus, departamentas išties yra gana nepriklausomas, nes departamento direktorių Seimo pritarimu skiria prezidentas, pavaduotojus – direktoriaus teikimu irgi prezidentas. Taigi atskaitomybė yra dviguba – prezidentui bei Seimui. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus ir pavaduotojų skyrimas grynai priklauso nuo krašto apsaugos ministro.

REKLAMA
REKLAMA

Antra vertus, tai yra tam tikras politinis ping-pongas. Prezidentas G. Nausėda, suderinęs su Valstybės saugumo departamentu, prieš dvejus metus pasiūlė šiek tiek praplėsti žvalgybos institucijų galias.

Šalies vadovo pasiūlytose Žvalgybos įstatymo pataisose buvo sutvarkyti kai kurie žvalgybos pareigūnų darbo, socialinių garantijų aspektai, bet taip pat atsirado siūlymas leisti žvalgybos institucijoms be teismo leidimo gauti iš bankų informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų finansines operacijas, mokėjimo kortelių panaudojimą, iškviesti žmones į prevencinius pokalbius, leisti žvalgybos pareigūnams tikrinti asmenų dokumentus, jeigu to reikia, ne tik naudoti, bet ir gaminti priedangai reikalingus dokumentus.

Anuomet, kai projektas buvo pasiūlytas, daugiausia dėmesio sulaukė leidimas iškviesti asmenį į prevencinį pokalbį, kuriame žmogui būtų paaiškinama situacija, jeigu jį bandoma įtraukti į valstybei priešišką veiklą. Šitoks pokalbis žmogui, beįsitraukiančiam į šnipų žaidimus, galėtų būti paskata nutraukti savo veiklą, suprasti, kad jis yra „matomas“. Panašūs pokalbiai natūraliai vyksta ir dabar, jeigu asmuo sutinka išklausyti, bet jie nėra privalomi.

REKLAMA
REKLAMA

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas argumentuoja, jog žvalgybos kontrolierių reikia tam, kad būtų sustiprinta žvalgybos institucijų kontrolė, nes ateityje svarstoma sustiprinti ir galias.

Trečia vertus, Žvalgybos kontrolierių įstaigos įkūrimas gali būti suprantamas ir kaip „pranešėjo skandalo“ pasekmė. Kaip žinoma, 2019 metais į tuometinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką kreipėsi dabar jau buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas, kuris pateikė duomenis, kad vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones, diplomatą Vygaudą Ušacką.

Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis portalo 15min studijoje yra sakęs, kad aiškinantis nedraugiškų valstybių įtaką rinkimams Lietuvoje buvo tikrinamos visų kandidatų komandos, V. Ušacko bendražygiai kviesti prevencinių pokalbių, tačiau jis kategoriškai neigė, kad kas nors galėjo būti sekamas.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau politikai tai suvokė kaip didžiulę problemą: esą žvalgybos tarnybos, o konkrečiai Valstybės saugumo departamentas, yra praktiškai nekontroliuojamos.

Oficiali Valstybės saugumo departamento pozicija, kad departamentas „pritaria teisėkūros iniciatyvoms, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą, pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą“ ir mano, jog būtų aktualu „įtvirtinti galimybę žvalgybos institucijoms pačioms kreiptis į kontrolę vykdantį subjektą prašant konsultacijų ir rekomendacijų, siekiant užtikrinti atitiktį žmogaus teisių standartams“.

Gairės:

Rašyti komentarą...
e
egis
2021-11-25 07:44:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
o ka, viskas gerai, algos tukstantines, dirbti nereikia, (gal vaidinti, kad dirbi), galima ir pakonfliktuoti, pasivaidelenti, runkeliai tai periferijoje, buki kaip traktoriai
Atsakyti
0

K
Konservatoriai
2021-11-25 08:09:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
greit norės ir Prezidentą pilnai kontroliuoti, ką gi, kaip sakoma, "Įsileisk velnią į bažnyčią, tai ir ant altoriaus lipa..."
Atsakyti
-1

P
Politologas
2021-11-25 07:14:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vienas žodis - buratinai Durnių Šalyje!
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (8)
e egis 2021-11-25 07:44:32
o ka, viskas gerai, algos tukstantines, dirbti nereikia, (gal vaidinti, kad dirbi), galima ir pakonfliktuoti, pasivaidelenti, runkeliai tai periferijoje, buki kaip traktoriai
Atsakyti
0
K Konservatoriai 2021-11-25 08:09:59
greit norės ir Prezidentą pilnai kontroliuoti, ką gi, kaip sakoma, "Įsileisk velnią į bažnyčią, tai ir ant altoriaus lipa..."
Atsakyti
-1
P Politologas 2021-11-25 07:14:58
Vienas žodis - buratinai Durnių Šalyje!
Atsakyti
-1
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų