„Mes tiesiog neturime to leisti, mes negalime to leisti. Dėl to ir Tėvynės sąjunga, ir premjerė esam ne vieną kartą pasakę, kad mes matome platesnį būrį partnerių, jeigu tai padėtų apsaugoti Vyriausybę nuo radikalių jėgų“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
– Ministre, jeigu Jūsų vadovaujama partija, taip nutiks, kad liks opozicijoje – jūs pats esat komentavęs, kad nebūtinai ta švytuoklė suveiks, aš nesiimsiu spekuliuoti galimais rinkimų rezultatais irgi – bet jeigu taip nutiktų, kad liksite opozicijoje, kaip jūs įsivaizduojate darbą su prezidentu, santykių dinamiką?
– Na aš turbūt performuluočiau klausimą. Jūs vėlgi pasakėte, kad nesiimate vertinti galimų rezultatų, tada jau reikėtų objektyviai užduoti klausimą. Galimi du variantai, kad partija lieka opozicijoje arba partija formuoja valdančiąją daugumą.
Kadangi jūs pasirinkote būti neutralus, dėl to aš pasirinksiu, kaip man atsakyti. (...) Matau labai daug prielaidų, kad gali taip atsitikti taip, jog mes formuotume kitą valdančiąją daugumą. Klausimas, su kiek mandatų, kokia sudėtimi, visa tai išlieka, bet tokia tikimybė tikrai yra. Ir pagrindinė prielaida, kalbant argumentų kalba, yra tai, kad švytuoklei norint svyruoti, kitoje pusėje turi būti labai aišku, į ką ji atsitrenks.
Dabar švytuoklė yra stabtelėjusi pusiaukelėje vien dėl ganėtinai keblios situacijos kairėje pusėje: labai didelio susiskaldymo, labai didelio radikalaus balso buvimo toje kairėje pusėje. Socialdemokratai nebėra tie, kurie buvo prieš dešimtmetį, suskilę, be aiškių lyderių, nominaliai lyderystei labiau koncentruojantis į Briuselį negu į Vilnių. Tas leidžia labai iškilti tokiems balsams kaip pono (Remigijaus – BNS) Žemaitaičio. Dėl to aš nematau tokio labai aiškaus švytuoklės persimetimo į kitą pusę. Kita vertus, ką mes matom, kad žmonių palaikymas darbams, kurie buvo nuveikti per ketverius metus, yra jau tikrai ne toks jau mažas. Turint omeny, kad valstybė ėjo ne per vieną išbandymą, gyvename tokiais neramiais laikais geopolitiškai, kurie daro įtaką ir mūsų nacionalinei politikai.
Taip kad aš matau labai daug prielaidų, kad švytuoklė nesusvyruos. Arba bent jau ne taip stipriai, kaip būtų įprasta. Vėlgi, tada jau klausimas turėtų būti ir prezidentui pačiam, ne tiek mums. Tėvynės sąjunga visada ieškojo konstruktyvaus kelio dirbti su Prezidentūra. (...) Ir, tiesą sakant, tas sekėsi daug dažniau, negu norima tą pateikti. Sakykim, tas paskutinis nuomonių išsiskyrimas dėl to, ar ponas Bajarūnas turėjo būti patrauktas iš ambasados Londone, baigėsi visų ambasadorių paskyrimu, pono Bajarūno patraukimu ir taip toliau. Ir tuos tikslus ir pavykdavo pasiekti, ir suformuoti bendrą poziciją. Tai aš tame didelių rizikų nematyčiau.
(Klausčiau – BNS) daugiau tiktais, kodėl pats prezidentas, ar greičiau netgi jo patarėjai, kurie dėl greičiausiai kokių nors tikslų, kuriuos, matyt, patys turėtų paaiškinti, renkasi daugiau karo būklę negu konstruktyvaus veikimo.
– Užsiminėte, kad švytuoklė galbūt nesusvyruos. Kokią jūs pats matytumėt galimą koaliciją, jei taip nutiktų, kad, pavyzdžiui, jūs laimėtumėt rinkimus? Ar įsivaizduotumėt darbą su kairiosios pusės partijomis, ar jūs koalicijoje matytumėt tik centro dešinės partijas, kaip jūsų akimis tai atrodytų?
– Koks yra kiekvienos koalicijos tikslas? Pirmiausia, tai yra darbų, programos įgyvendinimas: su kokia koalicija gali daugiausiai įgyvendinti uždavinių. Bet Lietuvoje matau ir naują uždavinį: koalicijai susiformuoti, apsaugant būsimą Vyriausybę nuo populistinių, antivakarietiškų, antiukranietiškų, prorusiškų jėgų. Tai čia yra naujas uždavinys, kurio Lietuvoje, jeigu užuomazgų esam matę anksčiau, sakykim, dešimtmečiais anksčiau, tai dabar tai yra ypatingai ryšku dėl geopolitinės padėties.
Mes tiesiog neturime to leisti, mes negalime to leisti. Dėl to ir Tėvynės sąjunga, ir premjerė esam ne vieną kartą pasakę, kad mes matome platesnį būrį partnerių, jeigu tai padėtų apsaugoti Vyriausybę nuo radikalių jėgų.
– Pavyktų, manot, įtikinti kitas tradicines jėgas šia savo idėją?
– Na, matot, yra tokio priešrinkiminio antagonizmo, kuomet labai skubiai pasakius Landsbergiui, kad mes galėtume turėti koaliciją ir su socialdemokratais, tada paklausiama (Gintauto – BNS) Palucko, tada Paluckas sako, kad kategoriškai ne. Aš suprantu, kad tai yra toks priešrikiminis įkarštis. Aš noriu tikėti, kad ta partija, kuri buvo formuota ir tokiais sudėtingais laikais, ir amžiną atilsį (Gedimino – BNS) Kirkilo dvasioje, kuomet tikrai, idant apsaugotume provakarietišką, proeuropietišką, protransatlantinę kryptį, buvo ieškoma sutarimo būtent tarp socialdemokratų ir konservatorių...
Aš noriu tikėti, kad ta dvasia, ji tebėra gyva. Ir aš suprantu, kad ją galbūt yra sunku išreikšti prieš rinkimus, bijant galbūt prarasti savo rinkėjus. Bet atsakomybė už valstybę yra didesnė. (...)
Konservatoriai pagal sociologines apklausas sudaromose partijų reitingų lentelėse paprastai rikiuojasi antri po socialdemokratų.
Seimo rinkimai vyks spalį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
