Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
NUOMONĖ: Prakeikiu ją ir visą jos giminę. Būk prakeikta, prakeikta, prakeikta....
kazkaip manau...kad kai Neringa bus pargabenta namo jai kazkas nutiks...gal avarija...
Manau taip,tuo ir baigsis jas pribaigus,nes mergaitė dar pavojinga pedofilams.manau Stankūnaitė savo išvažiavimu pasirašė mirties nuosprendį sau.Kas ji tokia kad visą amžiū ją išlaikytų?
na va ir sita dings,uzsprings ar nuo elergijos mirs...gaila mergaites.
galės vel grįžti prie savo veiklos
Stankūnaitė - nedėkinga begėdė. Kaip ji atsiliepia negražiai apie tėvynę – “Nesergu tėvynės ilgesiu. Pati tėvynė mane išvarė. Už ką turėčiau ją mylėti? Ji pati nemyli paprasto žmogaus” - nors tėvynė jai saugoti išleido krūvą pinigų, ir dar daugiau išleis ateityje.. Kam tos nesąmonės apie AUKŠTAI IŠKELTĄ GALVĄ? Palieki Lietuvą pasislėpusi, įtraukusi galvą į pečius ir apsigaubusi kapišonu kad niekas nepamatytų. Tai tiek apie Stankūnaitės interviu. Toliau - apie ateities galimas versijas. Viena iš jų tokia: Furmanavičių, Ūsą, Kedį nužudė tam tikros nusikalstamos Lietuvos tarnybos, tas pat laukia ir Stankūnaitės su vaiku - į metus bus sukurpiama po 1 laiškelį tėvams, o Laimos ir jos dukters išlaikymui skirtus pinigus tam tikri žmonės perves... į savo sąskaitą. Juk iš anksto aišku kad viskas užslaptinta - niekas nieko nepakontroliuos. Ar jūs pasitikite Lietuvos spectarnybomis? Aš - ne. Juk kriminalinės policijos biurui vadovauja etatinis KGBistas, dirbęs Kremliui ir okupuotoje, ir nepriklausomoje Lietuvoje, t.y. faktiškai buvo (ir yra) valstybės išdavikas, Lietuvos priešas, judošius.
Žurnalistės L.Lavastės prasitarimas apie paliktą dukros kapą bei vienintelę likusią liudininke gali būti eilinis blefas dėmesio supainiojimui. Vargu, ar jai būtų leidę su šitokia fraze į viešumą išeiti. Tai kas tas slaptos informacijos turėtojas ar blefuotojas, kuris tai prastūmė? Ir kokią rolę nuolat įgyja lyderiu save vadinantis "Lietrytis". Ar jis informacija tik perka ar pats neskaidriuose "žaidimuose" aktyviai dalyvauja. Manyčiau, kad panašiau į pastarąjį variantą. Tad tenka paklausti, koks to laikraščio statusas mūsų teisėsaugoje? Kai pagrindinis ažiotažas, susijęs su L.Stankūnaitės, kaip asmens išvykimu ir kaip LR pilietės, išnykimu, kiek atslūgo, verta pakalbėti ir apie kitus aspektus. Beje, komentatorius “Raigerdas” (Ekspertuose) taikliai bei tikslingai atkreipė dėmesį į bandymą apeiti mergaitės, buvusios vardu Deimantė, interesus. Jei prisiminti ir apie antrą, nežinia kur esančią mergaitę mergaitę, tai turime jau du neaiškius vaikų likimus.
Komentare siūliau daugiau paaiškinti, pasišovusiam pabūti “ekspertu”, A.Sadeckui. Pritilo... Gal šalto vandens gurkšnio nei praryti, nei išspjauti nesugeba ir visokie slušniai, sakalai, šalaševičiūtės, vinokūrai, pūrai ir panašūs aktyvistai, labai besirūpinę mergaitės iš Klonio gatvės teisėmis. Nesunku atspėti, kodėl jie šiuo atveju taip pritilę ir nebeliko jų entuziastingų kalbų…
Labai įtartinai atrodo L.Lavastės “paskutinis interviu” su buvusia piliete nežinoma pavarde. Neaišku kada jis buvo sukurtas, ar jis iš viso buvo. Netgi neaišku ar buvusi L.Stankūnaitė turi galimybę jį perskaityti. Jei kažkoks pokalbis kada nors ar neseniai buvo, tai vargu ar jo esmė nebuvo žurnalistės gerokai iškraipyta. Kaip tai tradiciškai atsitinka to dienraščio puslapiuose. Jei peržvelgtumėm kitus L.Lavastės panašaus pobūdžio ten patalpintus rašinius, tai verta pripažinti, kad ji kramtė minkštesnę duoną, negu jos bendradarbiai – kolegės ir kolegos. Jos pasirinktos temos būdavo su “imbiero kvapu”, gan aptakios ir daugiausiai liesdavo, atseit, atgijusią mamos meilę savo dukrai. Graži tema, jei nežinotumėm daugumos aplinkybių…
Nesistebiu, kad L.Stankūnaitė buvo atribota nuo naudojimosi internetu net kelis metus. Tik kartą jai pavyko neaiškiu keliu apgauti savo prižiūrėtojus ir viešai pavirkauti. O juk būtent ši A.Ūso draugė ne kartą prasitarė šį bei tą svarbaus. Iš jos paplepėjimų sužinojome apie atvykstančius sesers Violetos “gelbėtojus”, būrėjos pranašystę, dukrai duota komanda nieko nekalbėti” ir t.t. Tai Laima mums paaiškino, kad Drąsiaus kūnas buvo “kaip šuns numestas pamiškėje” prie Kauno marių. Nors ji keitė savo teiginius apie savo “draugystę” su “labai turtingu kavalieriumi”, tačiau jos dukra praleistas vieta papildė raudonos piniginės įvaizdžiu ir mamos, kaip valytojos, darbu. O juk mama netgi gynė mergaitę. Ji ir tą skudurą į Ūsą paleido, ir mergaitei čiulpinukų nupirkdavo, kad gerklytės po dėdės “pažaidimų”, pasibaigiančių garsiais šūksniais, neskaudėtų. Tėtis, jo paties žodžiais, buvo netgi bandomas prokuroro įtikinti, kad kartą kitą – nieko tokio… Kažin?
Dabar, atseit, visą tą ir kitokią patirtį teks iš atminties išsitrinti ir pačiai mamai, jei tai, gyvenant dar šiame pasaulyje, įmanoma padaryti. Jei kas nors panorės tai “grubiai paskubinti”, tai tokių kaltė bus netgi didesnė… Pasikartosiu. Kaip ten bebūtų buvę, buvusi Laima Stankūnaitė turi teisę gyventi, o jos dukros atmintis ir identitetas neturi būti niekaip paliesti. Vaikų teisės turi savo deramą vietą įvairiuose įstatymuose ir tarptautinėse, Lietuvos vardu pasirašytose konvencijose. Negi tik Neringa Venckienė ir jos bendražygiai turi teisę tai nuolat priminti? Juk tai turi gerai žinoti visos Lietuvos konstitucinės valdžios – Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, Teismas.
Visuomenė, referendumu priimdama LR Konstituciją, išsakė savo lūkesčius gyventi laisvoje, demokratinėje ir teisinėje valstybėje. Tuo viskas pasakyta.
Komentare siūliau daugiau paaiškinti, pasišovusiam pabūti “ekspertu”, A.Sadeckui. Pritilo... Gal šalto vandens gurkšnio nei praryti, nei išspjauti nesugeba ir visokie slušniai, sakalai, šalaševičiūtės, vinokūrai, pūrai ir panašūs aktyvistai, labai besirūpinę mergaitės iš Klonio gatvės teisėmis. Nesunku atspėti, kodėl jie šiuo atveju taip pritilę ir nebeliko jų entuziastingų kalbų…
Labai įtartinai atrodo L.Lavastės “paskutinis interviu” su buvusia piliete nežinoma pavarde. Neaišku kada jis buvo sukurtas, ar jis iš viso buvo. Netgi neaišku ar buvusi L.Stankūnaitė turi galimybę jį perskaityti. Jei kažkoks pokalbis kada nors ar neseniai buvo, tai vargu ar jo esmė nebuvo žurnalistės gerokai iškraipyta. Kaip tai tradiciškai atsitinka to dienraščio puslapiuose. Jei peržvelgtumėm kitus L.Lavastės panašaus pobūdžio ten patalpintus rašinius, tai verta pripažinti, kad ji kramtė minkštesnę duoną, negu jos bendradarbiai – kolegės ir kolegos. Jos pasirinktos temos būdavo su “imbiero kvapu”, gan aptakios ir daugiausiai liesdavo, atseit, atgijusią mamos meilę savo dukrai. Graži tema, jei nežinotumėm daugumos aplinkybių…
Nesistebiu, kad L.Stankūnaitė buvo atribota nuo naudojimosi internetu net kelis metus. Tik kartą jai pavyko neaiškiu keliu apgauti savo prižiūrėtojus ir viešai pavirkauti. O juk būtent ši A.Ūso draugė ne kartą prasitarė šį bei tą svarbaus. Iš jos paplepėjimų sužinojome apie atvykstančius sesers Violetos “gelbėtojus”, būrėjos pranašystę, dukrai duota komanda nieko nekalbėti” ir t.t. Tai Laima mums paaiškino, kad Drąsiaus kūnas buvo “kaip šuns numestas pamiškėje” prie Kauno marių. Nors ji keitė savo teiginius apie savo “draugystę” su “labai turtingu kavalieriumi”, tačiau jos dukra praleistas vieta papildė raudonos piniginės įvaizdžiu ir mamos, kaip valytojos, darbu. O juk mama netgi gynė mergaitę. Ji ir tą skudurą į Ūsą paleido, ir mergaitei čiulpinukų nupirkdavo, kad gerklytės po dėdės “pažaidimų”, pasibaigiančių garsiais šūksniais, neskaudėtų. Tėtis, jo paties žodžiais, buvo netgi bandomas prokuroro įtikinti, kad kartą kitą – nieko tokio… Kažin?
Dabar, atseit, visą tą ir kitokią patirtį teks iš atminties išsitrinti ir pačiai mamai, jei tai, gyvenant dar šiame pasaulyje, įmanoma padaryti. Jei kas nors panorės tai “grubiai paskubinti”, tai tokių kaltė bus netgi didesnė… Pasikartosiu. Kaip ten bebūtų buvę, buvusi Laima Stankūnaitė turi teisę gyventi, o jos dukros atmintis ir identitetas neturi būti niekaip paliesti. Vaikų teisės turi savo deramą vietą įvairiuose įstatymuose ir tarptautinėse, Lietuvos vardu pasirašytose konvencijose. Negi tik Neringa Venckienė ir jos bendražygiai turi teisę tai nuolat priminti? Juk tai turi gerai žinoti visos Lietuvos konstitucinės valdžios – Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, Teismas.
Visuomenė, referendumu priimdama LR Konstituciją, išsakė savo lūkesčius gyventi laisvoje, demokratinėje ir teisinėje valstybėje. Tuo viskas pasakyta.
O lochais liko visi buratinai nesvcarbu uz kuria puse eje
Ar jūs naiviai tikite kad Neringa užsienyje? Lygiai taip pat kaip tikėjot kad Drąsius buvo užsieny pastebėtas? Kai tuo tarpu buvo skaudžiai kankinamas gimtojoj tėvynėj...
Copy. Niekada nepatikėsiu, kad išsakytos mintys yra stankūnaitės. NIEKADA. Manau ir klausimai ir atsakymai yra pačios lavastės. Laimelė gi primityvi beraštė. Jai taip dėstyti mintis yra kosmosas. Eilinį kartą prajuokino ta imberinė sena tarka...
L.Stankūnaitė slapta emigravo, N. Venckienė Amerikoje – ar Garliavos istorija tuo ir baigsis?