Siūlau atkreipti skaitytojų dėmesį į L.Paciūnienės rašinį "pas alfistus
ĮVARČIAI Į VIENUS VARTUS

KOMENTARAS STRAIPSNIUI

Matyt, kad būsiu nesuklydęs, jog slaptos pažymos nutekinimo skandalas, o jei dar tiksliau - jo pagrindu pučiamas burbulas išsipūtė iki išsikvėpimo. Koks balsas jam orą išleidžiant arba sprogstant ? - visi žinom. Tai - pššš... arba pokšt...

Jau vien tas faktas, kad "Alfoje" leista paviešinti Liudvikos Pociūnienės alternatyvų rašinį viosai tai balaganinei krūvai čia ir kitur atspausdintų vienpusiškų, Rytų imperijos interesus ginančių rašinių, daug ką pasako. Autorę per visą V.Pociūno žūties (ne)tyrimo istoriją visada laikiau labiau politologe, negu istorike. Netgi drįsau įkyriai patarinėti sutikti bolotiruotis kandidate į Seimą. Galėjau netgi kirsti lažybų, kad jokių sunkumų ten patekti nebūtų buvę. Per visus pastaruosius metus tik kartą pastebėjau Liudviką nerišliai besiblaškančią, kai jai kažkodėl reikėjo pritarti N.Venckienės pažeminimui. Manau, kad buvo per mažai įsigilinta netgi ne į politines, bet į kriminalines peripetijas, o imponuojanti 80 balsavusių Seimo narių jėga galutinai galėjo daug ką priblokšti.

Visada stengiausi iškelti moralinius prioritetus aukščiau, negu politinės intrigos. Todėl net ir politikos naujokės N.Venckienės varganas, o kartais netgi nykus blaškymasis politinėje erdvėje man neatrodė svarbiau už TIESOS ir TEISINGUMO paieškų būtinybę. Būtent paieškų, o ne žlugdymo konvejerio slinkimą, kurio procese nustatyti tikslų nukentėjusių skaičių būtų netgi labai problematiška. Teko pastebėti įvairių kraupių skaičiavimų...

Tokių, kurie rizikuotų ir (L.Pociūnienės terminu) " nebijotų realiai rizikuoti savo karjera, o galbūt ir galva..." buvo ir dar yra tikrai nemažai. Nežinau, kaip kai kam buvo "rankos išsukinėjamos ar gniuždomas mąstymas". Manau, kad darė tai aukštos kvalifikacijos "specai"... Žinau tik tiek, kad "oficioziniuose organuose" tiesos ir teisingumo gerokai sumažėjo. O tai reiškia, kad užleidžiama Lietuvoje neokomunistinėms jėgoms vis naujos erdvės. Suprantu tokią situaciją. Įvairiais panašiais atvejais asmeniškai teko nugirsti lakią frazę "o gyventi tai kažkaip reikia". Už jos bandydavo slėptis visi, kurių valia būdavo daugiau ar mažiau jau palaužta.

Liudvika Pociūnienė ir Neringa Venckienė įrodė visuomenei, kad labai ryžtingos pastangos ginant artimųjų garbę gali turėti pozityvias pasekmes net ir platesne prasme. Įžvelgiu jas tame, kad visuomenei yra svarbu žinoti situaciją teisėsaugoje, kaip piliečių - rinkėjų galiomis galėtų ją prasmingai įtakoti ir tuo pačių pozityviai keisti.

TĘSINYS

Netgi nepamenu kito tokio rašinio, kur taip aiškiai ir taikliai būtų paaiškinta "disponavimas slapta informacija gali būti puikus pasipelnymo šaltinis." ir kad "tam tikra slaptos informacijos rūšis gali garantuoti tokiai (šlykščiai -P.) veiklai ir politinį „stogą“.

Negalėčiau teigti, kad prasmingesnių minčių "pažymos skandalo" tema rašytinėje žiniasklaidoje visiškai nebuvo. Kai kurie, netgi politologai bandė užsiminti apie vieną kitą L.Pociūnienės paminėtą akcentą. Tačiau niekas taip tiksliai nesurišo visko tarptautinių santykių analizėje. Autorės panaudota taikli frazė: "tokia drumsta terpė – tiesiog idealiai tinka ir svetimų valstybių žvalgybinėms intrigoms". Pridurčiau "nedraugiškų Lietuvai valstybių", kurių tarpe savo įtakos galimybėmis labiausiai išsiskiria vykdoma Rusijos politika. Ne "rusai puola Lietuvą", kaip mėgsta pasišaipyti "penktos kolonos klakeriai", o imperijos administracijos siekiai susigrąžinti "pribaltiką". Beje, dėl kurios praradimo V.Putinas su aplinka niekada neatleis nei "perestrojkos" sumanytojui M.Gorbačiovui, nei Belovežo girios "stumbrui" B.Jelcinui.

Reikalingų įstatymų trūko visą Nepriklausomybės laikotarpį. Nesugebėjome įvertinti komunistų kolaboravimo, leidome KGB darbuotojams, po pertraukos sugrįžti į vykdomosios valdžios struktūras, o "išsiliustravusiems bildukams" meluoti anketose. Galėjo tie 1600 "aktyvistų" bent jau į valdžią nesibrauti. Kas dabar suskaičiuos kiek tokių Lietuvos laisvei tris pirštus kišenėje dėlioja ar visus į kumštį gniaužia? Apie šią, prieš "Dekalogo" nuostatą nukreiptą problemą priminiau ne kartą, o palaikymo kol kas nesulaukiau. Negali būti, kad niekam tokie "gudručiai", užėmę gal net aukštus postus, nerūpėtų. Amoralumo skatinimas - taip pat amoralumas...

Ko nepaklausi, visi tvirtai atsako, kad nori gyventi laisvoje, demokratinėje ir teisinėje valstybėje. Puikus noras. O jei jis tvirtas, tai kas gali sutrukdyti jo dar tvirčiau siekti? "Mes tą galime" teigė B.Obamą amerikiečių bendruomenei. O ką? - mes prastesni? Tikrai taip nemanau.

Didžioji Ukmergės mokytoja, nurodinėjanti, kas, ką turi daryti. ..."Viktoto mūza " iš Ukmergės. Gaila, nebėra ATA Vytauto Kernagio. Apdanuotų jau ne santechniką, o buhalterę...Kaip ne diena, taip "Larietos" tonas, išpuoliai prieš Prezidentę.

Tikrai jai tinka "PIRMINIKĖS" pavadinimas, jei kas prisimenate, iš senesnių, SOVIETŲ laikus, tai būtent tais laikais taip ir buvo dirbama, taip plaunami gyventojų smegenys. Mes, kažkodėl Socdemus vadiname komunistais ... jie jau tikrai tokie nėra ... liko Paleckio partija ir Darbo partija - tikrųjų komunistų atplaiša iš Burokevičiaus komunistų ideologijos. Man kažkiek keista, kad gana ramiai reaguoja į tai Prezidentūra, Socdemai ir Konservatoriai. Praktiškai dabartinės Pirmininkės darbas yra valstybės griovimo ir nepasitikėjimo valstybe darbas. Kaip ten sakoma kaime: per savo bambą neperšoksi, o Pirmininkė bando.
Tarp kitko valstybę valdo ne Prezidentė, ne Pirmininkė, ne Prokuroras o Prezidento institucija, Seimas, Prokuratūra, Teismai ... t.y. man visada būna labai keista, kai žmogus už valstybe kalba savo asmenyje, bet jei žmogus taip kalba ... vadinasi jis PRISIIMA ASMENIŠKAI VISĄ ATSAKOMYBĘ ir VISĄ ŠLOVĘ AR BAUSMĘ už tai.

Prezidentė TURI dirbti TIK LIETUVAI.

Kazimierai tu esi nutoles nuo realybes. Raudonos Dalios mums nereikia. O Grauziniene saunoule,

praleido proga patileti ir eilini karta apsitapsnojo

Graziai tyciojasi

Na nejaugi jūs nesuprantate, kad tai yra ne susireikšminimas ir arogancija. Tai yra galvos daužymas į sieną, kol siena nebus pramušta (GALVA NESVARBU). Ji yra įrankis. Tai įprasta taktika, kuri vadinama desperacija.

Viktoro "madona". Baisesnės, atgrasesnės Lietuvoje poltikės nežinau. Ir jokie Mnato stiliai čia nepadės.