Vis daugiau lietuvių viešai piktinasi valdžios ketinimais ilginti pensinį amžių. Interneto svetainėje jau sukurta peticija "Prieš pensinio amžiaus ilginimą iki 65 metų", kurią vakar jau buvo pasirašę 19 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos.
"Dar visai neseniai juk buvo padidinę pensinio amžiaus ribą, tad pensija man vieną kartą jau buvo nutolinta. Dabar į užtarnautą poilsį turėčiau išeiti kitų metų vasarą. Skaičiuoju dienas iki pensijos, nes dirbu sunkų ir menkai mokamą darbą. O sveikata kasdien vis prastesnė. Turiu beveik 40 metų darbo stažą, tad jei valdžia vadovautųsi sveiku protu, jau seniai turėčiau būti pensijoje", - neslepia apmaudo 59 metų gimtadienį už keleto mėnesių švęsianti klaipėdietė Milda.
Valdžios planais piktinasi ne tik ties pensinio amžiaus riba esantys žmonės, bet ir ją jau gaunantys piliečiai bei lietuviai, kuriuos dabartinės valdžios sprendimai palies po keliolikos metų.
Ragina priešintis
Uostamiesčio politikė Alina Velykienė, išgirdusi apie valdančiosios daugumos, kurią sudaro ir jos partija, ketinimus ilginti pensinį amžių iki 65 metų, jau kitą dieną po šios žinios nutarė kviesti lietuvius ginti savo teisę į ramią senatvę.
"Mes, Lietuvos piliečiai, dabartiniai mokesčių mokėtojai, pasisakome prieš pensinio amžiaus ilginimą iki 65 metų, o ateityje dar ir iki 67 metų. Lietuvoje nėra užtikrinta socialinė gerovė šio amžiaus žmonėms. Vyriausybė nėra pajėgi užtikrinti socialinės sferos reformų, nepaliečiant privačiųjų pensijų fondų įmokų, kas mažina mūsų būsimas pajamas. Lietuva nėra pajėgi lygintis su kitų Europos senbuvių valstybių socialinės gerovės lygiu, todėl reikalaujame būti atsakingiems prieš Lietuvos žmones dėl tokių jautrių visuomenei sprendimų", - šiais teiginiais A. Velykienė tautiečius ragina pasirašyti po peticija, kurią ji ketina įteikti premjerui Andriui Kubiliui, Seimui, Vyriausybei.
Per savaitę po peticija pasirašė beveik 19 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos.
Klaipėdos miesto tarybos narė A. Velykienė mano, jog ilgindama pensinį amžių šalies valdžia ne sprendžia, bet atvirkščiai - gilina socialines problemas.
"Akivaizdu, jog nė vienas darbdavys nelaikys darbuotojo iki 65 ar 67 metų. Kam reikalingas toks žmogus, kuris nė iš tolo darbingumu negali lygintis ir konkuruoti su trisdešimtmečiais?" - kalbėjo A. Velykienė.
Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus narė nesibaimina valdančiosios daugumos, kurią sudaro ir patys liberalai, rūstybės.
"Kviečiu žmones aiškiai išsakyti savo nuomonę šiuo jautriu klausimu. Valdančioji dauguma, nesvarbu, kas ją sudarytų, privalo prisiimti atsakomybę už tokius žingsnius. Jei demokratiškoje valstybėje mes neturime teisės į savo nuomonę, tuomet lieka tik posakis - "skaldyk ir valdyk". Šia peticija aš tiesiog išsakiau savo nuomonę ir raginu tai daryti visus, kurie neabejingi", - įsitikinusi klaipėdietė.
Prognozuoja masinius atleidimus
Pensinio amžiaus ilginimo diskusijos sukėlė pasipiktinimo bangą. Tuo ypač piktinasi 30-50 metų lietuviai, kuriuos dabartinės valdžios sprendimai palies ateityje. Sarkastiškai juokaujama, kad jei toks siūlymas virs kūnu, ateityje teks mirti darbo vietose.
Nuo valdžios ketinimų šiurpsta ir dabartiniai pensininkai. Klaipėdos pensininkų bendrijos "Sidabro gija" pirmininkė 72 metų Nijolė Ivanauskienė įsitikinusi, kad lietuviai dirbti iki 65 metų bus tiesiog nepajėgūs dėl sveikatos problemų.
"Aš išėjau į pensiją būdama 55 metų. Po to dar buvau pajėgi dirbti 3 metus. Iki 60-ies žmogus gali normaliai pakrutėti, bet po to organizmas metus primena. Silpsta atmintis, akys pavargsta, tokie darbuotojai privels daug klaidų. Kuris darbdavys gali su tuo taikstytis? Įteisinus pensinio amžiaus ilginimą prasidės masiniai pagyvenusių žmonių atleidimai iš darbo, o tie vargšai stengsis laikytis darbo vietose iki grabo lentos", - dėstė savo nuomonę N. Ivanauskienė.
Anot jos, dabartiniai pensininkai tokius valdžios užmojus smerkti turi pagrindo, nes patys sulaukę 65 metų žino, jog normalus darbo krūvis sulaukus tokio amžiaus tampa nepakeliamas.
Statistika
2008 m. duomenimis, vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 66,3 metų, moterų - 77,6 m.
2009 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos biuro Europos regionui duomenimis, Lietuvoje žmonės gyvena trumpiausiai visoje Europos Sąjungoje.
2009 m. pradžioje vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 71 m., o Europos Sąjungos vidurkis yra 79,1 m.
Vienas iš "Sodros" gelbėjimo planų
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas siūlo pensijos amžių ilginti iki 65 metų ir suvienodinti jį tiek vyrams, tiek moterims.
"Siūloma pensinį amžių pailginti iki 65 metų, bet ilginama būtų palaipsniui. Numatoma, kad kiekvienais metais būtų pridedama po pusę metų - tiek vyrams, tiek moterims. Vyrams numatyta 65 metų pensinio amžiaus riba būtų pasiekta per 5 metus, o moterų - per 10 metų. Jeigu, tarkime, startuotume 2011 metais, ta 65 metų amžiaus riba būtų pasiekta 2021 metais", - teigė ministras.
Šiuo metu moterys į pensiją išeina nuo 60 metų, vyrai - nuo 62,5 metų.
"Norėdami užtikrinti galimybes iš tikrųjų gauti senatvės pensiją visiems ir dabar, ir ateityje, turime svarstyti visus, net ir nepopuliarius siūlymus", - aiškino D. Jankauskas.
"Pagrindinis tikslas - prarastas"
Kaetana LEONTJEVA, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė:
Tai paslėptas mokesčių didinimas, nes žmonės bus priversti ilgesnį laikotarpį mokėti įmokas "Sodrai". Tai ne reforma, o nepagrįstas ir vienašališkas esamos sistemos parametrų keitimas.
Pagrindinė "Sodros" bėda yra jos pamatuose - einamąsias įmokas perskirstanti sistema nėra tinkamas būdas apsirūpinti senatvei, be to, ji negali sėkmingai funkcionuoti dėl demografinių ar ekonominių priežasčių sumažėjus įmokoms.
Stichiški pasiūlymai ilginti pensinį amžių, didinti įmokas, mažinti išmokas šios sistemos neišgelbės, o tik privers žmones jaustis nesaugiai dėl savo ateities. Dėl to pagrindinis "Sodrai" keliamas tikslas - socialinis žmogaus saugumas - yra beviltiškai prarastas.
Dabartiniai valdžios pasiūlymai demonstruoja, kad sistema de facto yra žlugusi, bankrutavusi. Tačiau, užuot sudarydama žmonėms sąlygas asmeniškai taupyti senatvei, valdžia verčia juos ir toliau dalyvauti ydingoje sistemoje.
Padidinus pensinį amžių tikėtina, kad žmonės visais įmanomais būdais bandys to išvengti ir anksčiau išeiti į pensiją. Jau dabar priešpensinio amžiaus žmonės gali gauti išankstinę senatvės pensiją, netekto darbingumo pensiją. Tyrimai rodo, kad šalyse, kur didesnis pensinis amžius, žmonės stengiasi naudotis ankstyvomis pensijos formomis ir į pensiją išeina anksčiau numatyto laiko, kartais skirtumas sudaro net 8 metus. Tikėtina ir tai, kad priešpensinio amžiaus žmonėms bus sunkiau susirasti darbą, todėl valdžios sprendimas didinti pensinį amžių stumia šiuos žmones į nedarbą.
"Kuo toliau - tuo blogiau"
Milda, 58 metų klaipėdietė:
Neseniai juk jau buvo padidinę pensinio amžiaus ribą, tad pensija man jau vieną kartą buvo nutolinta - turėjau tapti pensininke, kai sukaks 58 metai. Dabar į pensiją turėčiau išeiti kitų metų vasarą. Skaičiuoju dienas iki jos, nes dirbu sunkų ir menkai mokamą darbą. O sveikata kasdien vis prastesnė. Jau turiu beveik 40 metų darbo stažą, nes sovietmečiu pradėjau dirbti nuo 16 metų, tačiau į tai nekreipiamas dėmesys. Anksčiau žadėjo, kad bus pridedama tiems, kurie ilgą laiką dirbo vienoje darbovietėje. Dirbau 30 metų vienoje įstaigoje - dabar tai nieko nebelemia. Negana to, kad mano darbas sovietmečiu skaičiuojant pensiją bus nuvertintas - už jį gausiu grašius, kurių, ko gero, neužteks pragyvenimui, o čia dar ruošiamasi atidėti pensinį amžių. Valstybė apgaudinėja žmones - niekaip kitaip to nepavadinsi. Valdžios nebesinori matyti net per televizorių, nors visada eidavau balsuoti ir tikėjau, kad anksčiau ar vėliau visi gyvensime geriau. Tačiau kuo toliau - tuo blogiau. Jei bus renkami parašai, būtinai eisiu pasirašyti prieš pensinio amžiaus didinimą.
Vaida JUTKONĖ
