Akušeriams-ginekologams, kuriems nepriimtina daryti nėštumo nutraukimo operacijas, netrukus tikriausiai bus lengviau atsispirti gydymo įstaigos administracijos ar kolegų spaudimui.
Maža to, prieš abortus nusistatę būsimieji ginekologai galbūt galės apskritai nesimokyti atlikti šios procedūros.
Praėjusią savaitę Bažnyčios spaudžiama Vyriausybė priėmė atitin-
kamas Medicinos praktikos ir Pacientų teisių bei žalos sveikatai atlyginimo įstatymų pataisas. Jose numatyta galimybė gydytojams iš anksto pareikšti savo įsitikinimus. Jie turi informuoti, kurie gali atlikti nėštumo nutraukimo procedūrą.
Iki šiol gydytojai irgi turėjo galimybę rinktis, daryti abortus ar ne, tačiau ji buvo teorinė, neįteisinta įstatymu. Akušerių-ginekologų etikos kodeksas gydytojams leido nedaryti abortų, jeigu tai prieštarauja jų moraliniams ar religiniams įsitikinimams.
Apsisprendusieji neatlikti tokių procedūrų apie tai žodžiu informuodavo įstaigos administraciją ir kolegas. Kitaip sakant, nepriimtino darbo jie išvengdavo bendru susitarimu.
Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas ginekologijai Albinas Ivonaitis sakė, kad iš 18 akušerių-ginekologų abortų nedaro keli gydytojai. Jis patikino, kad ligoninės administracija niekada nedarė ir nedaro spaudimo tokiems medikams.
Pasak pavaduotojo, dėl to nekyla nesutarimų ir tarp pačių ginekologų. Nedarantieji nėštumo nutraukimo procedūrų gydytojai dirba juos pakeitusio kolegos darbus.
A.Ivonaitis neslėpė, kad nė vienas gydytojas nenori daryti abortų. Daugeliui tai – nemaloni pareiga.
„Mūsų valstybėje moteris turi teisę į abortą. Panevėžio ligoninė yra valstybinė, todėl negalime neteikti tokios paslaugos“, – kalbėjo jis.
Tačiau ne visose ligoninėse gydytojams pavyksta gražiai susitarti. Kai kuriose dėl to kyla nesutarimų.
Bažnyčia teigia, kad panašių dalykų būtų išvengta įstatymu įteisinus galimybę gydytojams atsisakyti žudyti dar negimusią gyvybę.
Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pritaria, kad valstybė turėtų gerbti medikų, kurie dėl religinių ar moralinių įsitikinimų nenori daryti nėštumo nutraukimo, valią.
Tačiau dalis medikų neigiamai vertina Bažnyčios kišimąsi į valstybės reikalus. Jie sako, kad panašiomis įstatymų pataisomis pamažu einama prie abortų uždraudimo šalyje.
Minėtų dviejų įstatymų pataisos dar bus svarstomos Seime.
Kenkia ir gydytojo sveikatai
Panevėžio ligoninės akušeris-ginekologas 38 metų Žydrūnas Janušauskas vienas iš tų dviejų trijų gydytojų, kurie neatlieka nėštumo nutraukimų. Jis per savo darbo praktiką apskritai nėra padaręs nė vieno aborto.
Žinomas mieste ginekologas sako, kad yra labai dėkingas ligoninės vadovams ir kolegoms už supratimą. Mainais jis stengiasi perimti kuo daugiau darbų iš tų, kuriems tenka daryti abortus.
Ž.Janušauskas svarsto, kad, matyt, visi gydytojai, kurie nedaro abortų, morališkai jaučiasi skolingi kolegoms. Jis įsitikinęs, kad visiems gydytojams tai yra labai nemalonus, o dažnai ir dvasines kančias sukeliantis darbas.
„Kai kalbama apie abortus, dažniausiai akcentuojama žala moters sveikatai. Iš tiesų ji yra didelė. Tačiau tokią pat žalą, tik ne fizinę, o dvasinę, patiria ir gyvybę nutraukiantis gydytojas. Jam tenka gyventi su tam tikra moraline našta, tai neigiamai veikia dvasinę sveikatą“, – kalbėjo specialistas.
Ž.Janušauskas savo misiją supranta kaip teikti pagalbą pacientams. O nutraukti nėštumą, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina dėl medicininių indikacijų, nėra pagalba.
„Nėštumas yra Dievo dovana. Manau, kad moteriai geriau palikti kūdikį gimdymo namuose, nei nužudyti užsimezgusią gyvybę“, – tvirtino jis.
Ž.Janušauskui nepriimtina, kad Lietuvoje abortai atliekami bendro profilio ligoninėse, o ne specializuotose įstaigose, kaip kad daroma užsienyje. Jo manymu, nemoralu, kai tas pats gydytojas vieną dieną priima gimdymą, o kitą jau žudo užsimezgusią gyvybę.
Pasak ginekologo, užsienyje abortus atliekantiems gydytojams mokami gerokai didesni atlyginimai. Tai – vis šiokia tokia kompensacija. O pas mus ginekologų darbo užmokestis nepriklauso nuo to, ar jie atlieka nėštumo nutraukimo procedūras, ar ne.
Beje, Lietuvoje valstybinėse ligoninėse moterys už abortus moka ne tokius jau mažus pinigus – 320 litų.
Apsispręsti padėjo ir ultragarsas
Ilgai Panevėžio ligoninėje dirbęs 70 metų Jonas Romualdas Slyvauskas dabar yra Pasvalio ligoninės gydytojas. Daryti abortus ginekologas atsisakė prieš daug metų, dar dirbdamas Panevėžio ligoninėje.
„Kai tik atsirado galimybė atsisakyti, ir nebedariau“, – teigė jis.
Tarybiniais laikais ginekologui teko daryti nemažai nėštumo nutraukimo procedūrų. Pasak gydytojo, laimei, kad gydytojai dirbo rotacijos principu – tam tikrą laiką Akušerijos skyriuje, tam tikrą laiką – Ginekologijos, taigi tų nemalonių procedūrų daryti nuolat nereikėjo.
Lietuvos nepriklausomybės pradžioje J.R.Slyvauskui teko metus padirbėti Alžyre. Gydytojas džiaugėsi, kad ten atsikvėpė nuo nemalonios pareigos. Mat šioje šalyje abortai buvo uždrausti.
Atsiradus modernesnei medicinos aparatūrai, echoskopams, gydytojas, monitoriuje matydamas vaisių, vis dažniau ėmė galvoti, kaip žiauru jį žudyti.
„Rodydavau vaisiaus nuotraukas moterims, nusprendusioms nutraukti nėštumą. Vienos pamačiusios persigalvodavo, kitos apsiverkdavo, dar kitos prašydavo jų dar labiau netraumuoti, nes ir taip sunku“, – pasakojo jis.
J.R.Slyvauskas niekada nebuvo kategoriškas abortus darančių moterų atžvilgiu. Pasak gydytojo, neteisinga visas smerkti, neįsigilinus į kiekvienos situaciją. Jo darbo praktikoje pasitaikė ir tokių nėštumą nutraukiančių pacienčių, kurioms gydytojas, švelniai tariant, užuojautos nejautė.
Gydytojas mano, kad pageidaujančią aborto moterį prieš tai turėtų konsultuoti psichologai, socialiniai darbuotojai ir pasistengti jai padėti išspręsti problemas, dėl kurių ji nenori gimdyti.
Ginekologas pritarė kolegos Ž.Janušausko nuomonei, kad abortai neturėtų būti atliekami toje pat klinikoje.
J.R.Slyvauskas, paklaustas, ar ligoninės administracija ir kolegos suprato jo atsisakymą nedaryti nėštumo nutraukimo procedūrų, atsakė, kad tiek iš vienų, tiek iš kitų buvo tam tikro nepasitenkinimo.
„Spaudimo būta, bet ne tokio, kad negalėčiau atsilaikyti“, – kalbėjo jis.
Beje, nėštumo nutraukimų dėl moralinių įsitikinimų tuo metu nedarė ir tuometis Akušerijos skyriaus vedėjas Petras Knizikevčius.
„Jam, kaip vedėjui, buvo lengviau išvengti tokio darbo nei eiliniams gydytojams“, – mano J.R.Slyvauskas.
Vyskupui pasako daugiau
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas „Sekundei“ sakė, kad Bažnyčia siekia apginti tikinčių gydytojų teisę atsisakyti daryti abortus. Pasak vyskupo, Dievą tikinčiam žmogui nutraukti užsimezgusią gyvybę yra nuodėmė.
J.Kauneckas mano, kad galimybė gydytojams, taip pat ir būsimiems, atsisakyti daryti nėštumo nutraukimą turėtų būti įteisinta įstatymu.
„Man gydytojai, beje, ir iš Panevėžio, skundžiasi, kad atsisakę daryti abortus sulaukia savo viršininkų ir kolegų priešiškumo“, – teigė aukštas dvasininkas.
