Žiniasklaida ir kai kurie politikai paviešino skandalą dėl tariamai iš donorų kraujo išgaruojančio ar net vagiamo hemoglobino. Rezultatas – smūgis donorystei.
Šią vasarą Lietuvoje kilęs skandalas dėl Nacionalinio kraujo centro (NKC) tiekiamo esą nekokybiško kraujo skaudžiai kirto neatlygintinai donorystei. Politikų kišimasis į konkurencines batalijas sukėlė donorų badą ir pavojų pacientams.
Burbulas sprogo
„Balsas.lt savaitė“ spėlioja, ar tik nebus NKC bus įsiveisęs grafas Drakula ar jo giminaitis, kuris dėl tam tikrų sumetimų stebuklingai vagia šio centro, o ne jų privačių konkurentų, hemoglobiną. Ir dar taip vagia, kad niekas negali rasti galų – nei donacijų skaičius, nei verslo apskaitos skaičiai nerodo, kad kas nors būtų dingę ar pavogta. Maža to, niekas nei mirė, nei nukentėjo nuo neva nekokybiško arba „atskiesto“, kaip šūkavo kai kurie politikai, kraujo. Kaip aiškėja, nieko panašaus ir negalėjo nutikti.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija konstatavo, kad gydymo įstaigose naudojamas kraujas atitinka patvirtintus kraujo ir kraujo komponentų saugos reikalavimus.
Komisija šiemet spalio 13 ir 14 dienomis atsitiktinės atrankos būdu paėmė tirti Vilniaus apskrityje esančiose kraujo donorystės įstaigose bei keliose asmens sveikatos priežiūros įstaigose kraujo komponentus (eritrocitus), juos pristatė į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centrą. Komisija šiame Laboratorinės diagnostikos centre stebėjo kraujo komponentų kokybės kontrolės hemoglobino tyrimą. Nustatyta, kad hemoglobino kiekis tirtuose kraujo komponentuose atitinka sveikatos apsaugos ministro 2005 metų vasario 8 dienos įsakymu patvirtintuose kraujo ir kraujo komponentų kokybės ir saugos reikalavimuose nustatytus hemoglobino kiekio parametrus.
Pasak sveikatos apsaugos viceministro Audriaus Klišonio, ministerija ir toliau vykdys atrankinę kraujo komponentų patikrą tiek donorystės centruose, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Pats muša, pats rėkia
Po Sveikatos apsaugos ministerijos komisijos atlikto tyrimo rezultatų kyla dar daugiau abejonių dėl vasaros pradžioje Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojos Emilijos Kazlauskienės sukelto skandalo. Į jį buvo įpainioti ir keli Seimo nariai dėl neva nekokybiško NKC kraujo. Valstybinės medicininio audito inspekcijos specialistai šių metų vasaros pabaigoje patikrinę RVUL Kraujo centrą nustatė, kad donorystės paslaugos teiktos ne tik pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, bet ir nereglamentuojant kokybės parametrų kontrolės organizavimo.
Aiškėja, kad savarankiškai kitų kraujo centrų paruoštų kraujo komponentų kokybę „tyrusi“ gydytoja tai atliko ne pagal reglamentuotus kokybės parametrų kontrolės procesus, o galbūt tik pagal jai vienai suprantamus metodus su iš anksto žinomais rezultatais. Išvada paradoksali – apie nekokybišką kraują rėkti ėmėsi tie, kurie nelabai draugauja su jo ruošimo taisyklėmis.
Transfuziologijos guru?
Valstybinės akreditavimo visuomenės sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje skelbiamame Medicinos praktikos licencijų sąraše E. Kazlauskienė figūruoja kaip bendrosios praktikos gydytoja. Jos licencija 2011 metų kovą pratęsta penkeriems metams.
Redakcijos žiniomis p. E. Kazlauskienė 1982 m. yra įgyjusi gydytojo higienisto epidemiologo specialybę tuometiniame Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete.
Oficialiame Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM atsakyme teigiama, kad „Higienos, sanitarijos ir epidemiologijos specialybės skiriamos ne asmens sveikatos priežiūros, o visuomenės sveikatos priežiūros sričiai. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai negali verstis medicinos praktika ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų“.
Gal būt p. E. Kazlauskienė baigė dar vienas studijas?
„Balsas.lt savaitė“ paklausė, ar E. Kazlauskienė turi įgijusi higienos, sanitarijos ir epidemiologijos specialybę, tiesa.
„Tai kas. Yra visi sertifikatai ir mokslai kiti baigti. Galite pasidomėti. Atsiverskite akreditavimo tarnybos puslapį ir pamatysite, kad man išduota licencija, kuri pratęsiama kas penkerius metus, nes išklausau visokių kursų universiteto, būtent universiteto, o ne bet kokių konferencijų. Yra valandos, viskas oficialiu“, – nesileido į kalbas aršioji specialistė, kurią dabar žiniasklaida pristato kaip įžymią gydytoją transfuziologę.
Pasak. E. Kazlauskienės, į save turėtų pažiūrėti neva prisidirbę jos oponentai.
Konkurentų glėbyje
Ne paslaptis, kad NKC šalies mastu konkuruoja su privataus kapitalo bendrove „Kraujo donorystės centras“, todėl ši situacija ir ją lydintys tarpusavio kaltinimų purslai erzina donorus.
Sveikatos apsaugos ministerija ir Seimo sveikatos apsaugos komiteto politikai jau yra pripažinę, kad padėtis nėra normali ir keisis nuo 2013 metų. Tuomet gydymo įstaigas aprūpinti krauju galės tik pelno nesiekiančios organizacijos. Tačiau iki tol, matyt, kai kam norisi nusigriebti kuo riebesnį kąsnelį. Kaina nebėra labai svarbi, tad triukšmo dėl neva skiedžiamo kraujo ir kitų fantastinių istorijų šaknys gali glūdėti kaip tik čia.
„Balsas.lt savaitė“ sutinka, kad pasaulyje būna nelemtų ir atsitiktinių sutapimų. Galbūt Sveikatos apsaugos ministerija atsitiktinai išnuomojo RVUL Kraujo skyrių „Kraujo donorystės centrui“ . Kraujo gamyba ten, redakcijos žiniomis, užsiima to paties skyriaus darbuotojai, nors, kaip nurodo SAM atstovė spaudai Giedrė Maksimaitytė, sutartis pastarojo niuanso nė neaptaria. Skyriaus vedėja dirba ta pati konkuruojančios bendrovės „demaskuotoja“ E. Kazlauskienė.
Nukenčia pacientai
Ilgametis kraujo donoras Olegas Mackevičius kraujo duodančiųjų nusivylimą aiškina paprastai: „Viešas triukšmas pirmiausia grįžta per draugų, artimųjų, šeimos narių nusivylimą, nes jie irgi seka žiniasklaidą, girdi naujienas ir klausia, kaip galima dirbti, kaip galima už dyką duoti kraujo, jei aplink vieni aferistai, vagys ir t. t. Susiduriame su tuo, kad tenka raminti savus žmones ir aiškinti, jog viskas, ką darome, yra prasminga, naudinga žmonėms, kuriems reikia kraujo. Kai donorai nusigręžia, pirmiausia kenčia sergantieji.“
O. Mackevičius „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad kraujo donorystei ir pacientams kenkia ne tik nesveika verslo konkurencija kraujo rinkoje, bet ir neatsakingi politikų veiksmai. „Donorui ir taip reikia nugalėti save, nes dažnai abejojama, ar tai sterilu, saugu. Kai atėjęs pamačiau visas procedūras, hermetiškus ir sterilius prietaisus, tinkamas laboratorijas – pasiryžau. Politikai turi tam tikrą balsą – žiniasklaida informuoja, ką jie kalba. Kai politikai pradeda neatsakingai kelti triukšmą ir raginti ką nors stabdyti, pirmiausia kenčia tie, kas laukia kraujo. Jeigu nenorite galvoti apie senus žmones, tai bet pagalvokite apie vaikus“, – ragino donoras.
TIK FAKTAI:
NKC duomenimis, šiemet pirmąjį pusmetį neatlygintinos donacijos sudarė 51,4 proc. visų kraujo donacijų. Kai Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo tyrimą, liepą savanorių donorų dalis centre sumažėjo 6 proc., rugpjūtį – dar 10 proc., o rugsėjį tesiekė 36 proc.
Per 10 šių metų mėnesių neatlygintinos donacijos NKC sudarė apie 39 proc., o „Kraujo donorystės centre“ – 12,5 proc. Tikimasi, kad 2013-aisiais 70 proc. tonacijų šalyje bus nemokamos.
