Oi kaip jums svarbu nukreipti kalbą į trečiaeilius dalykus, į dalykus, kurie nieko nekeičia.
Esmė - kad 1922 - 1924 metais tautininkai kartu su priešiškos valstybės rezidentais planavo, gavo iš jų finansavimą, o galiausiai ir įvykdė antikonstitucinį perversmą - sunkų valstybės nusikaltimą prieš savo šalį ir savo tautą. Tokiam nusikaltimui nėra senaties.

Radot su kuo diskutuoti - su "feikais" :) Čia gi melas ant melo, arba tiesiog - neišprusimas. Tautininkų mat rezistentai su išeiviais neįsileidę :) Jo, neįsileido - tik vienas tautininkas, kažkodėl, buvo VLIK vicepirmininku išrinktas, o kitas - Amerikos lietuvių tarybos pirmininku. Jei autorius (ar autorė) remiasi santariečių patirtimi, tai kaip tik Santara - berods - gero vardo nei VLIK'e, nei ALT'e neturėjo.

Pirmi mano komentaro žodžiai turėjo būti:
"Turbūt prisiskaitei kokių nors tautininkų parašytų vadovėlių... (toliau kaip tekste).

Kuo kvep, tuom kitus tep?

vadovėlių, nes viskas buvo "šiek tiek" kitaip.
Jei Lietuva galėtų išlaikyti Voluinę ir Podolę, ji jas išlaikytų; bet jau negalėjo. Maskva atsiimdavo vieną žemę po kitos, Lietuva buvo tapusi ilga "sasiska" kaip prieškario Čekoslovakija,taigi artėjo neišvengiamas mūsų krachas. Ta prasme Liublino unija buvo reikalinga abiems pusėms - Lenkijai Lietuva tapo papildomu skydu nuo rusų, o Lietuva galėjo atsiremti į Lenkijos galią. Liublino unija leido Lietuvai atsilaikyt prieš Rusiją dar 226 metus. Jei išnyktume iš Europos žemėlapio anksčiau, būtume šiandien Rusijos sudėtyje kaip kokie udmurtai arba čiuvašai, ir dar taptume stačiatikiai.
Lenkai nesikėlė į Lietuvos miestus ir dvarus - juk pats rašai, kad tai buvo uždrausta Lietuvos statutų. Lenkija nebuvo mūsų užkariavusi - lenkų kultūra priėmėme patys, nes savąją išpuoselėti tada nespėjome, todėl alternatyva buvo tiki vadinamoji "rusėnų" kultūra, kas reiškė pavojų atkristi iš Vakarų civilizacijos į rusiškos "kultūros" glėbį. Suvokdami tai, lietuviai 1697 m. pakeitė LDK valstybinę kalbą iš rusėnų į lenkų, kuri buvo laikyta artimesnė kultūros ir tikėjimo pradžia.
Tu čia užvažiavai net ant šv. Romos katalikų bažnyčios, be kurios būtume likę čiukčiai be rašto, mokyklų, rašytinės teisės, miestų ir pan. - tu šito nori?
O tarpukaryje tautinių suvaržymų buvo iš abiejų pusių - Lenkija žiūrėjo kaip į nelojalius į savo lietuvius, o Lietuva - į savo lenkus. Gaila, bet proto politikams pritruko iš abiejų pusių - didžiuliam kacapų džiaugsmui.
Taip kad mokykis, studentae.

Jei tai darai dėl pinigų, esi niekšas, o jei dėl "idėjos" - paprasčiausias kvailys.

Visi nusikaltėliai neigia savo kaltę ir aiškina, kad "jeigu ne aš, tai koks kitas niekšas..."
Koks Tauragės garnizonas, koks dar "simboliškas" pasipriešinimas"? Ne simbolių reikėjo, o tikro pasipriešinimo, kaip suomių, lenkų, danų, norvegų ir t.t.
Pasirodo, tautininkai ne tik sąmokslautojai ir išdavikai, bet ir bailiai.

Rusai ėmė Lietuvą visiems laikams, todėl jie taip atsainiai dalino Vilnijos rajonus - ką atiduoti BSSR, o ką - LSSR, didelio skirtumo jiems tada nebuvo. Be to, tame buvo ir sąmoningo tautų kiršinimo - laikydamos tas pačias žemes savomis, į jas pretendavo iškart trys vietinės istorinės tautos - lietuviai, gudai ir lenkai, o ateiviai rusai džiaugėsi meistriškai jas supjūdę. Visos tos manipuliacijos teritorijomis (ne tik LT) tarnavo tam tikslui.

"...nedidele suma parėmę tautininkų spaudą, sovietai nepadarė tautininkų sovietų politikos vykdytojais..." - tu ką, mus visus idiotais laikai? Kokia čia proga bolševikai nutarė remti neva "patriotinę" ir neva "antikomunistinę" (tik retorikoje) partiją? Už gražias akis? O kad suma nedidelė - tai tik parodo, kad tautininkai nebrangiai parsiduodavo.

tik visiškam besmegeniui Lenkijos požiūris į Lietuvą gali atrodyti draugiškas. Užtenka pažiūrėt į Liublino uniją - iškart lenkija pasiima Voluinę ir Podolę, prasideda nuožmus ukrainiečių polonizavimas kuris priveda iki Chmelnickio sukilimo ir Ukraina prisijungia prie Rusijos - Lietuva įtraukiama į alinantį karą su Rusija. Ir laikui bėgant ima netekti vis daugiau žemių o įtaką praranda visiškai. Aukštuomenė sulenkėja, lenkai keliasi į Vilnių ir aplinkinius dvarus (nes LDK žemės vis dar uždrausta įsigyti) vyksta lenkinimas per katalikų bažnyčią. Galų gale, tik 1918 atsikųrus Lenkija puola savo agresija aplinkines teritorijas - vakarų Ukrainą ir Baltarusiją, ir sulaužius Suvalkų taikos sutartį Pilsudskis organizuoja Vilniaus užgrobimą. Kas dėjosi okupuotame Vilniaus rajone 1920-1939 m. manau normaliam lietuviui nekelia abejonių - tai buvo žudymų, nutautinimo, asimiliacijos ir genocido politika lietuvių (ir kitų tautų atstovų) atžvilgiu. Lietuviškos mokyklos ir organizacijos uždaromos, kunigai žudomi, per lietuviškas pamaldas bažnyčion įsiveržę lenkai mušdavo lietuvius, sodino į kalėjimus tėvus kurie atsisakydavo leist vaikus į lenkiškas mokyklas, vyko žiauri polonizacija. Tas pačias intencijas matome ir šiandieną, skelbiamas šlykštus melas, Vilnius vėl daromas "lenkų" miestu, AWPL su Tomaševskiu priešakyje terorizuoja visą Lietuvą, kabina lenkiškas iškabas, šmeižia Lietuvą per spaudą, TV, Europarlamente. Lenkija dalina "lenko kortas", finansuoja polonizacija užsiimančias agentūras, tinklaraščius. Nurodinėja kokius įstatymus Lietuva turi priimti. Galima vardinti ir toliau. BET AR TAI DRAUGIŠKOS VALSTYBĖS VEIKSMAI? TA "DRAUGYSTĖ" ĮRODINĖJAMA ŠIMTMEČIAIS IR NIEKO KITO, KAIP SIEKIO SUNAIKINT LIETUVĄ, TAME NESIMATO