Kostas Radavičius: Apie Zosę, Antaną ir kitus

> to ars. Tautininkai iš principo gali būti nuoseklūs ir pozityvūs. Kadangi jie yra už tautiškumą ir identiteto išsaugojimą, tą patį pripažindami ir kitoms tautoms. Žinoma, tarp tautininkų, kaip ir kitur, yra radikalų, bet kitose partijose jų ne mažiau.

Lietuvos centro partija (garbės pirmininkas Romualdas Ozolas), t. y. jos nariai, nesutikę jungtis su globalistais (ir ex-komjaunimo aktyvistais) liberalais, dabar aktyvinanti savo veiklą. Puslapis: centropartija.lt.

Apie garbę. Reikia nepamiršti, kad sovietinė Rusija, vėliau SSRS 1920-1926 m. dar nebuvo tai, kas buvo vėliau. Buvo daug įtikėjusių utopija, kad komunizmas gali išspręsti visas visuomenės problemas.

Tačiau kad tautininkai - reali jėga - akivaizdžiai matyti iš to, kaip sujudo visokie internacionalistai, patapę tolerastais.

Toki debila rasitoja reikia gatviu sluoti variti. o kas jo straipsnius spauzdina ir reikia ispaskos varyti

Bet vis dėl to reikia duoti tautininkams šansą.
Jeigu jie atsiribotų nuo prieškario tautininkų ir pasmerktų savo bendrininkavimą su Sovietais, įskaitant perversmo organizavimą, jiems gal ir galima būtų leisti dalyvauti rinkimuose.

Čia kaip su pedofilų byla - neatsakant į pagrindinį klausimą, forsuojamas mergytės perdavimas "biologinei motinai" (kad paskui būtų lengviau jas abi pašalinti).
Taip ir tautininkų gerbėjai vengia atsakyti į klausimą - ar iš tikrųjų jie buvo susidėję su rusų bolševikais. Vietoje to jie "atsišaudo" nuorodomis į Tomaševskio niekšybes, tarsi tai pateisintų jų pačių niekšybes.

Būtina šitą straipsnį prieš Seimo rinkimus likus kokiai porai mėnesių perspausdinti visų rajonų laikraščiuose ir interneto saituose, kad tauta žinotų, kokius "gelbėtojus" Rusija ruošia jai šį kartą.

Pasiremti amžinu bendru priešu tam, kad būtų nubausti giminaičiai, nuėję kitu keliu - to jau per daug. Tiek pas jus proto ir tiek tos moralės. Juk būtent taip atrodo sandėriai prieš lenkus (pirmiausia prieš Lietuvos lenkus) su...RUSAIS!

Nėra žodžių. Mąstymas kažkoks visai iškrypęs. Galima buvo norėti Vilniaus, bet tada reikėjo atkurti istorinę Lietuvą bent jau katalikiškose jos žemėse, o ne kurti naują etnolingvistinę. O Vilnius buvo jau už etnolingvistinės Lietuvos ribų. Dėl tos pačios priežasties negalėjome pasiremti 1569 sienomis - mes patys jų išsižadėjome.