Lietuvoje vieni kuria programas, kaip sutaupyti, kiti galvoja apie išlaidavimą. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ir toliau neatsisako minties stoti į Europos kosmoso agentūrą (EKA) ir tam kasmet pakloti dešimtis milijonų litų. Esą tai geresnė investicija nei naujametę naktį žadami sostinės fejerverkai ateiviams.
Mūsų šalis net žengė žingsnį: su keletu kitų naujųjų Europos Sąjungos (ES) šalių pradėjo derybas dėl bendradarbiavimo su EKA ir įsitraukimo į jos programas, kurios, jei vyks sėkmingai, truks iki 2019 m. Planuojama, kad tada Lietuva bus priimta į EKA ir kasmet mokės po 10 mln. litų, rašo „Respublika“.
Mokesčiai svetimiems
ŠMM Mokslo ir technologijų departamento Tarptautinių mokslo programų skyriaus vyriausiojo specialisto Romualdo Kalyčio teigimu, kiek teks mokėti EKA – kol kas tiksliai pasakyti sunku. Mat mokamas bendrojo vidaus produkto procentas.
Nors valstybėje raginama taupyti, stojimo į EKA entuziastai džiaugiasi ir pagal išankstinį susitarimą derėtis į EKA centrinę būstinę Paryžiuje planuoja vykti gruodžio 16-ąją. Kad mūsų šalies delegacija laukiama, neseniai patvirtino ir EKA Tarptautinių ryšių departamento direktorius Chrisas De Cookeris, kuris yra EKA delegacijos derybose dėl bendradarbiavimo su Lietuva vadovas.
Svajonės apie palydovus
Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros vyriausiasis specialistas Saulius Lapienis džiaugėsi, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje lapkričio 25 d. stebėtojo teisėmis dalyvavo EKA ministrų tarybos posėdyje.
„Krizės laikotarpiu prasminga investuoti į naujas technologijas. Visos civilizacijos taip ir elgiasi – krizės metu lenda į tai, kas nauja. Mes per mažai gyvename laisvėje, kad tai galėtume suvokti“, – teigė S. Lapienis.
S. Lapienio teigimu, protingiausia būtų turėti nuosavą palydovą, kuris teiktų tikslius duomenis, tada atsirastų daugybė naujų mokslo sričių.
„Pavyzdžiui, žemės ūkiui nereikėtų šito Vilniaus centre esančio monstro – Žemės ūkio ministerijos, kuri yra tapusi senelių prieglauda. Tokiai ministerijai reikia daugiau kaip 2 mlrd. Atsirastų naujų paslaugų, žemės ūkis būtų aptarnaujamas visai kitokiais būdais“, – fantazavo S. Lapienis.
Investicijų laukia žemė
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Valentino Mazuronio nuomone, per anksti Lietuvai raškyti žvaigždes nuo dangaus, kol dar nesugeba išnaudoti savo žemiškų resursų.
„Manau, mums tikrai neapsimoka stoti į EKA, nes kalbama, jei teisingai pamenu, apie 10 mln. eurų kasmet. Mes investuojame pinigus į agentūrą negaudami jokių garantijų, kad mūsų įmonės gaus užsakymų – sprendimai juk priimami po daug stebėjimo metų“, – teigė V. Mazuronis.
Parlamentaras pritaria, kad reikia investuoti į aukštąsias technologijas ir konkurencingus verslus, bet tą mes puikiai galime padaryti patys, dirbdami tiesiogiai su pinigais, o ne mokėdami už svetimų biurokratų išlaikymą.
„Pinigai pirmaisiais metais būtų naudojami mūsų komandiruotėms, simpoziumams, pasiekskursavimams, o ne kažkokiai konkrečiai naudai, kurią būtų galima gauti juos investuojant čia. Mums tai yra per didelė prabanga“, – sakė Seimo narys.
Ministrui kosmosas nerūpi
Kosminiai planai kol kas nežavi ir naujojo švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus. Kalbėdamas su „Respublika“ jis neslėpė, kad su EKA veikla dar nespėjo susipažinti, bet nuomonę šiuo klausimu turįs vienareikšmišką.
„Kosmoso agentūra tikrai nėra tas prioritetas, į kurį reiktų nukreipti valstybės resursus ir žmogiškuosius išteklius“, – sakė jis.
Agnė Vaitasiūtė
