Kreiptis į KT balandžio 17 dieną nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio prašymą ištirti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pernai spalį priimto nutarimo, patvirtinusio leidimų komerciniams saulės projektams tvarką, teisėtumą.
Teismas tuomet sustabdė bylos nagrinėjimą, kol bus gautas KT išaiškinimas.
„Atsižvelgiant į tai, kad, pasak pareiškėjo (LVAT – BNS), ginčijamo teisinio reguliavimo įtvirtinimo metu saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia jau viršijo Įstatymo (...) įtvirtintą 2 GW dydį, tuo reguliavimu buvo sudarytos teisinės prielaidos poįstatyminiais teisės aktais ne tik detalizuoti ginčijamą nuostatą ar reglamentuoti jos įgyvendinimo tvarką, bet ir nustatyti ribojimus, darančius esminį poveikį valstybės skatinamos saulės šviesos energijos elektrinių ūkinės veiklos vykdytojų ūkinei veiklai“, – teigiama KT pranešime.
KT dar sausį ėmėsi nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar pernai birželį Seimo priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai ūkinės veiklos laisvei ir iniciatyvai.
Pataisos nustatė, kad komercinių saulės elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o ją pasiekus neišduodami leidimai prijungti jas prie tinklo. Dėl to naujų projektų vystytojai teigė, jog buvo priversti stabdyti darbus ir investicijas, o verslas siūlė apskritai atsisakyti šios ribos.
Vyriausybė šiemet vasarį pritarė šių parkų plėtrai viršijus 2 GW ribą – jiems pagaminant daugiau elektros nei jos tuo metu galima suvartoti ar eksportuoti, ji nebus įleidžiama į sistemą, o VERT vasarį 39-iems projektams suteikė 3,83 gigavato (arba 3,83 tūkst. megavatų) elektros gamybos pajėgumus.
Pernai priimtomis įstatymo pataisomis komerciniams saulės parkams buvo nustatyta maksimali 2 GW galia, o kartu su gaminančiais vartotojais – 4,4 GW.