Siekį parengti Seimo nutarimo projektą, kuriame būtų kalbama ne tik apie sovietų okupacijos žalą, bet ir nacių Vokietijos Lietuvai padarytas skriaudas, opoziciniai konservatoriai vadina svarstytinu, bet neparengtu klausimu.
Tokį nutarimo projektą parengti praėjusią savaitę nusprendė Seimo užsienio reikalų komitetas (URK). Šiam tikslui buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dirbs komiteto pirmininkas Justinas Karosas ir jo nariai - Emanuelis Zingeris, Petras Auštrevičius ir Audronius Ažubalis.
Iniciatyva sudaryti darbo grupę ir parengti nutarimą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pranešime priskiriama J.Karosui. Ji, pasak TS-LKD, gali vilkinti Lietuvos kreipimąsi į Rusiją dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo.
„Kadangi, kaip žinote, Europos Sąjungos kontekste iškeltas totalitarinių režimų aspektas, šalia nacizmo atsiduria stalinizmas, visai logiška, kad šitam kontekste būtų parengtas mūsų nutarimas kalbantis apie okupacijų žalų atlyginimą. Kadangi mes kalbame apie tai Europos Sąjungoje, aš manau, kad tame kontekste tai būtų mažiau užkliūvantis Rusijai, nes Vokietijos elgesys šiuo atveju yra kitoks, tuo tarpu Rusija nepadarė nė vieno žingsnio“, - po Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio praėjusį penktadienį sakė šio komiteto pirmininkas Justinas Karosas.
TS-LKD teigimu, „tai yra svarstytinas, tačiau visiškai neparengtas klausimas, kuris šiuo metu, prieš pat Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikimą Sibire jau garsinamas spaudoje, tik susilpnintų Lietuvos ir ES pozicijas“.
Apie būsimą nutarimo siūlymą derėtis ne tiesiogiai, bet kelti šį klausimą totalitarinių režimų kontekste ir gretinti Vokietijos bei Rusijos elgesį, atsikračius totalitarinių režimų teigiamai atsiliepė ir konservatorius E.Zingeris. Tačiau, anot antradienį konservatorių išplatinto pranešimo, TS frakcija Seime „neturėtų leistis į tokius keistus debatus“.
Planuojamas nutarimas turėtų būti ruošiamas konservatorių 2007 metų spalį parlamentui pateiktu panašaus pobūdžio dokumento pagrindu. Jame Vyriausybės buvo reikalaujama paraginti Rusiją, jog ši atlygintų penkiasdešimtmetį trukusios sovietų okupacijos žalą.
„Šita grupė padarys vieną paprastą dalyką. Iki šios sesijos pabaigos parengs Seimo nutarimo projektą, suderintą su institucijomis (Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijomis - BNS), kuriame bus nustatyta aiški tvarka, kaip toliau spręsti šį klausimą“, - sakė grupėje dirbsiantis konservatorius A.Ažubalis.
Vyriausybė jau yra užsakiusi galimybių studiją, kuria norima išsiaiškinti, kaip būtų galima atgauti lėšas nuo okupacijos nukentėjusiems fiziniams asmenims. Tačiau A.Ažubalis tai vadina „maža dalele“ ir nori, jog Seimas parengtų konkrečias gaires Vyriausybei ir įpareigotų ją įvykdyti 1992 metais visuotiniame referendume priimtą sprendimą, kad būtų atlyginta Lietuvos žmonėms bei Lietuvos valstybei padaryta žala.
2000-aisiais taip pat priimtas įstatymas, įpareigojantis Vyriausybę dėl to derėtis su Rusija, šiemet sausį Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią Rusiją pradėti konsultacijas su Lietuva dėl žalos atlyginimo.
Lietuva yra skaičiavusi, jog SSRS okupacijos padaryta žala gali siekti apie 80 mlrd. litų, tačiau šie duomenys nėra labai tikslūs, nes nebuvo nustatyta aiški metodika, kaip turi būti skaičiuojama ši suma.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.
Lietuva per sovietų okupaciją dėl trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų.
Vokietija nacizmo padarytas skriaudas yra atlyginusi, o Sovietų sąjungos teisių perėmėja Rusija į diskusijas šiuo klausimu nesileidžia.
