Apie tai – pokalbis TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbame su politikos apžvalgininku Vytautu Bruveriu.
Koks premjeras bus Mindaugas Sinkevičius?
Kol kas aš labai atsargiai vertinu jo perspektyvas kaip premjero. Na, ta prasme, jeigu mes turime omeny kaip politinio lyderio, tikro politinio lyderio, valdančiosios koalicijos, visos valdžios ir tam tikra prasme visos Lietuvos, jis kol kas, turint omeny visą politinę biografiją, net ir kurioje yra ir ministerijavimas, jis buvęs ir ministru, tai galima sakyti buvo aukščiausiose šalies valdžios viršūnėse. Bet kol kas jo politinė biografija neleidžia, bent mano požiūriu, teigti, kad jis įrodė ar gali įrodyti, kad yra politikoje ne vien tik dėl to, kad turi tokį tėtę.
O kaip vertinate jos sugebėjimus valdyti valstybę?
Taip, tai aš sakau, aš kol kas nematau jo kaip lyderio savybių. Tas jo kaip lyderio savybėmis vertė, skatino, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, labai abejoti tas visas skandalas dviejų ant jo užvirtusių televizorių. Tai jis gi po jais vos nežuvo kaip politikas. Faktiškai jau vienu momentu buvo galima manyti, kad jo politinė karjera apskritai yra baigta ir ji būtų buvusi baigta, jeigu ne teismų sprendimai. Tai tiesiog aš tai noriu pasakyti, kad jis, na, labai silpnai laikė tą smūgį ir labai silpnai tuo metu atrodė.
Realybė kol kas rodo, kad šita vyriausybė ir jos lyderis gali būti, na, nežinau... Prezidentas Gitanas Nausėda, jeigu Ingai Ruginienei rašė septynis, mano nuomone, per daug, na, tai gal jeigu aštuonis galės parašyti, bus labai gerai.
Kaip verinate kandidatus į ministrus? Matome ir Mažeiką, Kukuraitį, Savicką... Kaip jie?
Tai demokratai vardanlietuviai šitie visi ir jūsų išvardintos pavardės, jie jau yra pabuvę valdžioje, politikoje, yra apsitrynę ne iki blizgesio, bet jie kaip ir žiūrint į visą kadrinį kontekstą ir kitus atvejus, apie kuriuos, manau, jūs manęs paklausite, tai jie ten atrodo visai tinkami, šitos pavardės, kurias jūs išvardijot.
O kaip vertinti tai, kad vidaus reikalų ministrą V. Kondratovičių ketina keist ir keisti jaunuoliu, kuris yra vos virš 30-ties, kuris neturi nei patirties, nei jo išsilavinimas atitinka. Kas čia vyksta?
Yra dar ir visiškas politinis perėjūnas iš radikalios dešinės atsiradęs pas socialdemokratus ir jų dabar taip priglaustas, kad net į į ministrus keliamas. Šitas kėlimas tai, mano nuomone, toks, na, aš nežinau... Aš šiaip vis dar tikiuosi, kad socialdemokratai čia mus trolina va būtent su šita kandidatūra. Jeigu ne, jeigu vis dėlto pateiks prezidentui ir, prezidentas jeigu pasirašys, pritars šitai kandidatūrai, tai bus galima konstatuoti, kad ir prezidentas vėl dalyvauja kažkokioje tai naujoje pasityčiojimo iš valstybės akcijoje.
Kaip manote, kiek tikėtina, kad iš M. Sinkevičiaus spintos išlįs dar kokių naujų „skeletų“, be jau žinomų televizorių?
Dabar medžioklė vėl prasidėjo ir naujo socialdemokratų lyderio. Šiaip tai man nuo pat Paluckiados laikų visą laiką buvo vienas iš esminių ir įdomiausių klausimų vis dėlto, kas medžioja, kas kas tie varovai, kurie gynė ne tik Gintautą Palucką, bet ir daugelį kitų valdančiųjų politikų ant žiniasklaidos šautuvų. Bet tai, kas dabar jau pastaruoju metu iškilo, Jonavos savivaldybės reikalai, tokios visiškai natūraliai tam kontekste galbūt atrodančios galimai protekcionistinės schemos su politiniais bendražygiais, asmeniniais draugais, žodžiu, savivaldybės užsakymų ir ten besisukančių didelių pinigų statyboms ir rekonstrukcijoms sferoje. Tai vat tai jau prasidėjo.
Nežinau, šiaip aš manau, kad jeigu kas ir gali pakirsti naują premjerą ir šitą vyriausybę, tai vėlgi tai, kas iš esmės pakirto pačius socialdemokratus, privertė suprasti, kad reikia skirstytis, reikia žmones paleisti. Tiesiog silpnumas ir visiška nekompetencija. Sakau, nežinau, grįžtant prie tos minties apie palyginimą su buvusia premjere, nežinau, ar jis gali būti silpnesnis premjeras už Ingą Ruginienę, nes tai šiuo metu atrodo beveik neįmanoma. Bet kad kokybiškai naujai bus stipresnis ir ryškesnis, tikresnis premjeras, tai kol kas aš nematau pagrindo to pranašauti.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Demokratijos Marijos žemėje nėra.
Liko tik Ulbinaitės įvesta cenzūra, genderinis režimas ir baimė.
Išjungiama visa konservatorių gaujai nedraugiška viešoji erdvė.
Už teisę kalbėti, rašyti ir išsakyti savo nuomonę, žmogus turi vykdyti vis naujus “užingridinės šaikos” reikalavimus, turi prieš ją klauptis, ir apkabinus landsberginių talibų kojas kartoti:
- “Atleiskit. Ačiū. Ačiū.”
Kitaip - L R T “tikrintojų” ir “tyrėjų” kumštis palies kiekvieną, jeigu dar nepalietė.
Nes L R T “chunveibinai” nepaiso nė prokurorų žodžio.
