Kokios yra žmonos ir vyro pareigos? Tyrimas Lietuvoje parodė ne pačius gražiausius dalykus

Kokias pareigas šeimoje turėtų atlikti vyras, o kokias moteris? Lygių teisių tarnyba pateikė stebinančius tyrimo duomenis. Pasirodo, pagal lietuvius, žmonų pareiga, ne tik rūpintis vyro buitimi, bet ir tenkinti jo aistras lovoje. O moterys nori, kad sutuoktinis būtų ir raumeningas, ir pasiturintis, ir jautrus. TV3 žurnalistai ir patys pasiteiravo tautiečių, ko jie tikisi iš antrų pusių.

Atsakymai tikrai stebina:

„Skalbiniais gal labiau moteris rūpinasi, arba ten rūbais labiau rūpinasi, yra tokių. Virtuvės reikalais.“

„Žmona darbe, dabar aš su vaiku. Po to žmona grįš iš darbo, ir aš eisiu į darbą. Jo stengiamės vienodai visose srityse.“

„Tvarkos ir kad viskas būtų padaryta, dažniausiai. Labai gražu, kai padeda ir kiti šeimos nariai. O darbų tai moterims būna tikrai nemažai.“

„Manim, pirmiausia, pagrindinė pareiga, manim rūpintis. O kita savaime gaunasi. Taip, skirstomės darbus, nes kotletų kepti nemoku.“

„Moterų pareigos sukurti šiltą, jaukią atmosferą namuose, rūpintis vaikais, mylėti vyrą. Vyro pareiga – aprūpinti šeimą.“

„Čia yra dėsnis gamtos. Jeigu moteris perims vyro poziciją, tai vyras perims moters poziciją. Ir tada gausis du nepilnaverčiai žmonės.“

Taigi, skalbti, gaminti maistą, tvarkyti namus, ar prižiūrėti vaikus, anot daugumos lietuvaičių, – tikrų tikriausia moterų pareiga. Vyrai, kaip stereotipiškai ir įprasta, neva tai turi imtis darbų, reikalaujančių daugiau jėgos, uždirbti šeimai pinigų. Tai, kad dauguma tautiečių žmonų ir vyrų vaidmenį šeimoje vis dar skirsto į stereotipines moterų ir vyrų pareigas, parodė atliktas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimas. Ir toks šeimos suvokimas vis dar laimi prieš labiau vakarietišką požiūrį į gyvenimą santuokoje.

„Mes pamatėme, kad yra noras priimti naujus standartus vyrams ir moterims. Kad vyrai gali būti jautrūs, kad moterys gali būti savimi pasitikinčios ir pilnavertės visuomenės narės. Tai šitą jausmą mes kaip ir turime. Bet taip pat matome, kad senosios nuostatos, pavyzdžiui, kad moters pareiga yra aptarnauti vyrą buityje, su juo mylėtis, jos vis dar gajos ir žmonės joms pritaria. Kad žmonos pareiga – pasirūpinti vyro buitimi, atsakė daugiau nei pusė respondentų. Nori ar nenori mylėtis su vyru, žmona tą daryti privalo taip pat. Ir tai nurodė vos mažiau nei pusė apklaustųjų“, – sako Lygių teisių tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė.

REKLAMA

O tai, kad vyrai iš prigimties agresyvūs ir tai yra normalu, atsakė daugiau nei trečdalis. Tačiau tyrimas atskleidė ir teigiamų tendencijų su besikeičiančiu visuomenės požiūriu į tai, ką neva galima daryti vyrams ir moterims ir ko ne:

„Mes galime pasidalinti ir europiniais duomenimis, kad ir leidimą vyrams verkti. Vis didesnė visuomenės dalis sako, kad tai normalu, kad vyrai irgi gali reikšti emocijas verkdami.“

Tai, kad dėl neva nevykdomų žmonos ar vyro pareigų, poros nesutaria ir net skiriasi, patvirtina ir skyrybų įmonių teisininkai. Anot jų, teismas skyrybų bylose neretai vadovaujasi sutuoktinių pareigų nuostatomis.

„Sakau, sakykit prašau, paskutinį kartą, kada turėjote intymių santykių su vyru? Atsako: ką su šituo debilu, aš geriau su savo šuniu eisiu, negu su šituo, 10 metų su juo neturiu reikalų. Ir teismas sako, viskas aišku, ir nutraukė bylą dėl žmonos kaltės“, – teigia „Skyrybų centro“ vadovas Saulius Vaikšnoras.

O štai moterų argumentai, prašant skyrybų, neretai būna ir sutuoktinio šykštumas:


Rašyti komentarą...
e
ef
2019-09-14 08:06:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
kokia Lietuva, tokia ir seima, visur bardakas
Atsakyti
-5

K
Kasandra
2019-09-14 11:36:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Turėjau vyrą. Švelnų, bet skystimą, kuris kartais "nutrūkdavo" iki isterijos. sugebantį visos laiptinės pensininkėms lygintuvus ar rozetes sutaisyti, bet per trejus metus nesugebantį išdažyti koridoriaus. Jokių meistrų samdyti griežtai neleisdavo, nes jis viską "moka pats". Kai su nėštumo patologija be jėgų gulėjau ligoninėj, patarė "gal kokias kojines megzti, vis tiek nieko neveiki, o vis uždarbis". Gėlyčių pievoj dažnai priskindavo, bet vienąsyk taip stūmė, kad griūdama sulaužiau taburetę. Nors dirbau daugiau už jį ir daugiau uždirbau (tas jį siutino), vakare grįžęs ir neradęs išvirtos sriubos, pašėldavo. Su seksu man pasisekė, lįsdavo tik rytais, todėl įpratau keltis anksčiau. Nes po smurto, ypač emocinio, aš to daryti ilgai negaliu. Bet erekciją jis laikė vertybe, kuria privalu naudotis, kai ji ištinka (nes ištikdavo retai), o seksas, jo supratimu, žmonos pareiga, kai JIS to nori. Kartą atsisakius, nes išvakarėse buvau aprėkta kaip šuo, jis rėžė - tai kam aš tave iš viso vedžiau??? Na, skyriausi ilgai, nes vis negalėjau išprašyti jo iš buto (butas mano tėvų). Vaikai jau buvo paaugliai, ir patys buvo ėmę sakyti, jog geriau gyventume atskirai. Dabar esu laiminga ir laisva "gyvanašlė", vaikai užaugo, bet kol kas dar su manim, namie ramybė ir santaika, gyvenu kur kas geriau,NEPALYGINAMAI GERIAU negu tada, kai reikėjo "rūpintis vyru". Nes jis irgi tik savim tesirūpino. Taškas.
Atsakyti
-2

A
Asta
2019-09-14 09:54:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Daugiausia tokioje išnaudojimo situacijoje kalčiausios mes pačios-leidžiamės vergystei, todėl vyrai mus išnaudoja, o mes bijome smurto ir ne duok dieve toks angelas paliks. Bet labai dažna nesusimąstom, kad be tokių mums gyvenimas šviesesnis būtų, nebereiktų tarnauti, daugiau laiko saviems pomėgiams rastume. Būkite, moterys, protingos ir laimingos!
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų