Kodėl specialistai palieka Sveikatos apsaugos ministeriją?

 Pagrindinė priežastis palikti Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupę yra labai skirtingos vizijos, penktadienį „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto mokslininkas Paulius Skruibis.   „Lietuvoje šiuo metu dominuoja biomedicininis modelis, tai yra gydymas vaistais ir ligoninės. Ir, aišku, niekas nesiginčija, kad vaistai yra būtini psichikos sveikatoje. Psichiatrų atliekamas darbas yra milžiniškas, bet tuo viskas nesibaigia. Šiuolaikinėje psichikos sveikatos priežiūroje yra labai svarbios ir psichologinės intervencijos. Ir tikrai ne vienerius metus tą akcentuojame, kad tą pusiausvyrą reikia atstatyti, šalia vaistų turi būti galimybė tam tikrais atvejais psichologinės pagalbos. Pradžia darbo su ministre R. Šalaševičiūte buvo lyg ir daug žadanti, bet ne pirmą kartą tos pradžios būna daug žadančios. O paskui, kai jau vyksta tos diskusijos, matai, kad kažkokie neesminiai siūlymai lyg ir priimami. Bet ten, kur apie esmę kalbame, iš karto viskas stringa, niekas nevyksta“, - laidoje „Aktualioji valanda“ sakė P. Skruibis.   Kaip rašė žiniasklaida, „pastarosiomis dienomis Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) vienas po kito palieka psichikos sveikatos specialistai. Su ministerija bendradarbiavimo nutarė atsisakyti Paulius Skruibis, Dainius Pūras ir Karilė Levickaitė“.   Pati sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė nemano, kad išsiskyrė jos ir psichologų keliai, tiesiog nesutapo nuomonės.   „Mūsų darbo grupė, kuri dirbo <...>, kai prieš metus su viršum laiko aš atėjau į ministeriją, buvo iš 37 narių sumažinta iki 16. Normalu tai, kad yra nuomonių nesutarimas ir, iš tikrųjų, visi psichologai ir psichiatrai yra geri, bet kiekvienas turi teisę rinktis“, - laidoje kalbėjo ministrė.   Į Pauliaus Skruibio pastebėjimą, kad Lietuva per daug susikoncentravusi į biomedicininį gydymą, ministrė atsakė, jog tai nėra tiesa.   „Jeigu kalbama apie medikamentus, kad pas mus einama šituo keliu, tai užmirštama pasakyti, kad yra patvirtinti aprašai ir skirti pinigai už meno terapijos paslaugas, pradėtas apmokėti psichosocialinių paslaugų teikimas. Tai yra mūsų požiūris ne tiktai, kad reikia eiti kitu keliu, negu buvo sovietmečiu, bet netgi tam yra surandamos lėšos“, - teigė R. Šalaševičiūtė.