REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Antanas Vaičeliūnas

Sausio mėnesio vidurys atnešė ne tik žiemiško oro gūsį, bet daugiabučių namų gyventojus apdalino ir šildymo sąskaitomis už praėjusį gruodį. Paskaitę jas, vieni stvėrėsi vaistų, kiti - telefonų. Išklausę šilumos tiekėjų pasisakymus, rajono vadovai garsiai reiškė mintis, jog kadaise buvo suklysta, atskiriant Biržų šilumos tinklus nuo AB „Panevėžio energija“.

REKLAMA
REKLAMA

Į ŠR redakciją skambinantys miestelėnai piktinosi, kad sąlyginai oro sąlygomis panašių mėnesių - lapkričio ir gruodžio - šildymo sąskaitos skiriasi kaip diena nuo nakties. Pasak besiskundžiančių gyventojų, trijų kambarių buto šildymas pabrango apie 100 litų. Skambučiais, matyt, atakuota ir Biržų rajono savivaldybė, kadangi antradienį ten skubos tvarka sukviestas pasitarimas dėl šilumos kainų.

REKLAMA

Pasitarime dalyvavo UAB Litesko filialo „Biržų šiluma“ direktorė Janina Krūminienė, šilumos tinklus nuomojančios savivaldybės įmonės UAB „Biržų šilumos tinklai“ direktorius Ivan Dološickij, rajono vadovai. Pradėdama susitikimą rajono merė Irutė Varzienė sakė, kad ir ji, ir administracijos direktorius Vytautas Džėja sulaukė daug gyventojų skambučių dėl išaugusių sąskaitų už šildymą. Merė paminėjo ir gyventojų argumentus – panašias lapkričio ir gruodžio mėnesių teigiamas vidutines temperatūras bei neadekvačiai besiskiriančius skaičius sąskaitose.

REKLAMA
REKLAMA

Kitas nuostabą keliantis dalykas, anot merės, yra šilumos kaina Biržuose pagal naudojamo kuro rūšį (biokurą), lyginant ją su kitomis besišildančiomis tokiu pat kuru Lietuvos savivaldybėmis.

Kaip vaizdžiai matyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tinklalapyje pateiktuose grafikuose, mažiausią kainą siūlančių šilumos tiekėjų dešimtuką išimtinai sudaro įmonės, kurios šilumos gamybai naudoja biokurą ir kitus atsinaujinančius energijos šaltinius. O „Biržų šiluma“, kuri beveik 90 procentų šilumos pagamina iš biokuro, sausio mėnesį atsidūrė tarp brangiausių šilumos tiekėjų (septintoje vietoje). Pasak merės, iš grafikų susidaro įspūdis, kad tose savivaldybėse, kur šilumos tinklus valdo „Litesko“, šilumos kaina yra didesnė, nesvarbu, kokį kurą jie benaudotų. Vienintelis „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ patenka į mažesnę kainą siūlančiųjų pusę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kur prasideda „Litesko“ - viskas brangsta“, - apibendrino I. Varzienė.

Pasak rajono merės, šio susitikimo tikslas yra aiškiai, suprantamai ir nekanceliariškai atsakyti žmonėms, kodėl brangsta šiluma.

UAB Litesko filialo „Biržų šiluma“ direktorė J. Krūminienė sakė, kad negalinti kalbėti ar atsakyti už visos bendrovės „Litesko“ kainų politiką, ji galinti paaiškinti tik Biržų filialo situaciją.

Pasak direktorės J. Krūminienės, lyginant reikia atsižvelgti, jog biokuro rūšys yra skirtingos.

Gruodžio mėnesį medienos granulių kaina jau viršijo gamtinių dujų kainą. Kaštonų katilinėje, pasak J. Krūminienės, kiek įmanoma, stengiamasi kūrenti smulkinta mediena. Ir tik atskirais atvejais kūrenama granulėmis ar dujomis. Direktorė atkreipė dėmesį, kad skiriasi ir kuro rūšių kaloringumas. Paprastai tariant, norint pagaminti tą patį šilumos kiekį, smulkintos medienos reikia sudeginti gerokai daugiau nei dujų.

REKLAMA

Šilumos suvartojimui įtakos turėjo ir vidutiniškai trimis laipsniais šaltesnis lapkričio mėnuo bei išaugusi biokuro kaina, aiškino „Biržų šilumos“ vadovė. Pasak jos, smulkintos medienos kaina pakilo nuo 517 litų už toną rugsėjo mėnesį iki 659 litų lapkritį. Kaip augo kuro kaina, taip didėjo ir šilumos kaina. Pasak J. Krūminienės, jos vadovaujama įmonė nedaro įtakos šilumos suvartojimui namų viduje, nes namų šilumos punktai įmonei nepriklauso.

Šilumos suvartojimą name reguliuoja patys vartotojai ar pasirinkti punktų prižiūrėtojai. Apskaitos duomenys rodo, kad bendras suvartojamos šilumos kiekis daugiabučiuose gruodžio mėnesį išaugo, kaina už vieną kvadratinį metrą vidutiniškai kilo iki pusantro lito. Iš J. Krūminienės pateiktų lentelių matyti, kad daugiabučiai namai gruodžio mėnesį vidutiniškai sunaudojo 35 procentais daugiau šilumos nei lapkritį. Rekordą čia pasiekė Kęstučio gatvės 4 namas, suvartojamą šilumą padvigubinęs.

REKLAMA

Merė replikavo, kad gamtinės sąlygos Lietuvoje visur buvo panašios, tačiau kituose rajonuose šilumos kaina kito tik keliais centais.

Direktorė J. Krūminienė sakė, kad kainai turi įtakos ir investicijos į šilumos ūkį, amortizaciniai atskaitymai.

„Ar įmanoma daryti įtaką biokuro kainai?“ - klausė I. Varzienė. Ji svarstė, kad gal galima nupirkti iš anksto didesnį kiekį medienos mažesnėmis kainomis.

J. Krūminienė atsakė, kad bendrovė „Litesko“ kurą perka centralizuotai, pagal viešųjų pirkimų įstatymą. Pasak direktorės, tokių didelių kiekių smulkūs tiekėjai paruošti nepajėgūs.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Čia posėdžio dalyviai prisiminė AB „Panevėžio energija“, kuriai kažkada priklausė Biržų šilumos tinklai ir nuo kurios buvo atsiskirta. Dabar atsinaujinusi ir daug investavusi įmonė aptarnauja Panevėžio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų miestus ir rajonus. Šios bendrovės tiekiamos šilumos kaina sausio mėnesį yra beveik 9 centais mažesnė už „Biržų šilumos“ tiekiamos šilumos kilovatvalandės kainą. Administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė siūlė grįžti prie kūrenimo dujomis. Anot jos, paskaičiavus dujų ir biokuro kainą bei jų kaloringumo santykį, dujinis šildymas tampa pigesnis.

REKLAMA

UAB „ Biržų šilumos tinklai“ direktoriaus I. Dološickij nuomone, savivaldybės administracija turėtų daugiau ir reguliai bendrauti su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovais. Pasak direktoriaus, iš jų lūpų apie Biržų šilumos ūkį kartais pasigirsta tikrovės neatitinkantys teiginiai. Pasak I. Dološickij, šios komisijos atstovas, paklaustas, kodėl tokia didelė šilumos kaina Biržuose, atsako, jog mieste visiškai nerenovuotos šilumos trasos ir dideli perdavimo nuostoliai. „Vadinasi, jie visiškai nežino realios situacijos.

REKLAMA

Toks teiginys laužtas iš piršto, Biržuose jau renovuota apie 80 procentų magistralinių trasų“, - piktinosi vadovas. Jo nuomone, savivaldybės taryba turėtų kreiptis į minėtą komisiją, kad ji peržiūrėtų šilumos kainos skaičiavimą, atsižvelgusi į realiai egzistuojančią situaciją.

Vicemerė Stasė Eitavičienė siūlė komisijos atstovus pasikviesti diskusijai ir vietoje pabandyti išsiaiškinti prieštaravimus.

Posėdis baigėsi.

UAB Litesko filialo „Biržų šiluma“ direktorė J. Krūminienė paaiškino, kodėl šilumos kainos padidėjo gruodžio mėnesį, bet priežastys pasitarimo dalyvių neįtikino. Neatsakyta ir į daug kartų nuskambėjusį klausimą, kodėl kūrenant biokuru „Biržų šilumos“ gaminama šiluma tokia brangi, lyginant su kitų tokį kurą naudojančių šilumos tiekimo įmonių kaina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Antra vertus, stebėtis nereikia. Reikia pavartyti respublikinę spaudą, kur ne kartą minimi koncerno „Dalkia“ valdomos šilumos tiekimo bendrovės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ ryšiai su koncerno „Icor“ (buvusio „Rubicon“) valdoma didžiausia biokuro tiekėja įmone „Bionovus“, aprėpusia per 50 procentų biokuro tiekimo rinkos.

Kodėl tokia brangi šiluma Biržuose ir kituose „Litesko“ filialuose, tiesaus atsakymo turbūt greitai nesulauksime. Įvairių šaltinių teigimu, savivaldybėse, kurios šilumos ūkius maždaug prieš dešimtmetį išnuomojo privatiems operatoriams, šilumos kainos didesnės apie 15 procentų. Ir čia visiškai nesvarbu, kokiu kuru savivaldybė šildoma: biokuru ar dujomis.

Pikti liežuviai kalba, kad ir Kelmės gyventojai ilgai nesidžiaugs pigesne šiluma. Esą baigiasi šilumos tinklų nuomos sutartis su „Litesko“, todėl dėdė ir davė saldainį. Vos tik sutartis bus pratęsta, UAB „Litesko“ filialas „Kelmės šiluma“ greitai nustatys „teisingą“ šilumos kainą. Panašią kaip Biržuose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų