Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
gal galima butu situs video su angliskais totrais ?
mes verkiame kad dukra atskirta nio moti
2012-05-08 09:44:01
birute
vaikų „programuotojais“ gali tapti ir seneliai ar globėjai. Interneto svetainę apie tai įkūrusi ir pati su tuo asmeniškai susidūrusi B. van der Weg-Bražiūnienė mano, kad informacijos apie tėvų atstūmimo sindromą trūksta ne vien eiliniams žmonėms, bet ir specialistams bei pareigūnams, kurių pareiga – rūpintis vaikų teisių užtikrinimu, jų sveikata ir gerove.
Poveikis – didžiulis
Vaikai, kuriems būdingas tėvų atstūmimo sindromas, realybę suvokia neadekvačiai. Tokie vaikai yra „programuojami“ vertinti reiškinius ir įvykius kitaip, nei jiems patiems atrodo. Tai jiems sukelia sumišimą, netikrumo jausmą, nepasitikėjimą savimi, įtarumą. Sutrinka vaikų mokymasis, tobulėjimas, socialinis vystymasis, jie turi mažai draugų. Sutrikęs realybės suvokimas ir dėl to atsirandantys psichologiniai sunkumai yra vienas iš psichozės požymių. Labai dažnai kartu su tėvų atstūmimo sindromu atsiranda ir paranoja, kliedesiai, kurie vaikus gali lydėti visą gyvenimą. Kartais vaikai nuteikiami taip neigiamai, kad jų elgesys tampa psichopatiškas, jie dažnai serga depresija. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, sunkiausiais tėvų atstūmimo sindromo atvejais vaikams nustatomi analogiški psichologiniai ar asmenybės sutrikimai. Kitų šalių ekspertų praktika parodė ir tai, kad vaiką „programuojanti“ motina ar tėvas, seneliai, globejai dažnai patys turi įvairių asmenybės sutrikimų.
birute
vaikų „programuotojais“ gali tapti ir seneliai ar globėjai. Interneto svetainę apie tai įkūrusi ir pati su tuo asmeniškai susidūrusi B. van der Weg-Bražiūnienė mano, kad informacijos apie tėvų atstūmimo sindromą trūksta ne vien eiliniams žmonėms, bet ir specialistams bei pareigūnams, kurių pareiga – rūpintis vaikų teisių užtikrinimu, jų sveikata ir gerove.
Poveikis – didžiulis
Vaikai, kuriems būdingas tėvų atstūmimo sindromas, realybę suvokia neadekvačiai. Tokie vaikai yra „programuojami“ vertinti reiškinius ir įvykius kitaip, nei jiems patiems atrodo. Tai jiems sukelia sumišimą, netikrumo jausmą, nepasitikėjimą savimi, įtarumą. Sutrinka vaikų mokymasis, tobulėjimas, socialinis vystymasis, jie turi mažai draugų. Sutrikęs realybės suvokimas ir dėl to atsirandantys psichologiniai sunkumai yra vienas iš psichozės požymių. Labai dažnai kartu su tėvų atstūmimo sindromu atsiranda ir paranoja, kliedesiai, kurie vaikus gali lydėti visą gyvenimą. Kartais vaikai nuteikiami taip neigiamai, kad jų elgesys tampa psichopatiškas, jie dažnai serga depresija. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, sunkiausiais tėvų atstūmimo sindromo atvejais vaikams nustatomi analogiški psichologiniai ar asmenybės sutrikimai. Kitų šalių ekspertų praktika parodė ir tai, kad vaiką „programuojanti“ motina ar tėvas, seneliai, globejai dažnai patys turi įvairių asmenybės sutrikimų.
2012-05-08 09:44:01
birute
vaikų „programuotojais“ gali tapti ir seneliai ar globėjai. Interneto svetainę apie tai įkūrusi ir pati su tuo asmeniškai susidūrusi B. van der Weg-Bražiūnienė mano, kad informacijos apie tėvų atstūmimo sindromą trūksta ne vien eiliniams žmonėms, bet ir specialistams bei pareigūnams, kurių pareiga – rūpintis vaikų teisių užtikrinimu, jų sveikata ir gerove.
Poveikis – didžiulis
Vaikai, kuriems būdingas tėvų atstūmimo sindromas, realybę suvokia neadekvačiai. Tokie vaikai yra „programuojami“ vertinti reiškinius ir įvykius kitaip, nei jiems patiems atrodo. Tai jiems sukelia sumišimą, netikrumo jausmą, nepasitikėjimą savimi, įtarumą. Sutrinka vaikų mokymasis, tobulėjimas, socialinis vystymasis, jie turi mažai draugų. Sutrikęs realybės suvokimas ir dėl to atsirandantys psichologiniai sunkumai yra vienas iš psichozės požymių. Labai dažnai kartu su tėvų atstūmimo sindromu atsiranda ir paranoja, kliedesiai, kurie vaikus gali lydėti visą gyvenimą. Kartais vaikai nuteikiami taip neigiamai, kad jų elgesys tampa psichopatiškas, jie dažnai serga depresija. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, sunkiausiais tėvų atstūmimo sindromo atvejais vaikams nustatomi analogiški psichologiniai ar asmenybės sutrikimai. Kitų šalių ekspertų praktika parodė ir tai, kad vaiką „programuojanti“ motina ar tėvas, seneliai, globejai dažnai patys turi įvairių asmenybės sutrikimų.
birute
vaikų „programuotojais“ gali tapti ir seneliai ar globėjai. Interneto svetainę apie tai įkūrusi ir pati su tuo asmeniškai susidūrusi B. van der Weg-Bražiūnienė mano, kad informacijos apie tėvų atstūmimo sindromą trūksta ne vien eiliniams žmonėms, bet ir specialistams bei pareigūnams, kurių pareiga – rūpintis vaikų teisių užtikrinimu, jų sveikata ir gerove.
Poveikis – didžiulis
Vaikai, kuriems būdingas tėvų atstūmimo sindromas, realybę suvokia neadekvačiai. Tokie vaikai yra „programuojami“ vertinti reiškinius ir įvykius kitaip, nei jiems patiems atrodo. Tai jiems sukelia sumišimą, netikrumo jausmą, nepasitikėjimą savimi, įtarumą. Sutrinka vaikų mokymasis, tobulėjimas, socialinis vystymasis, jie turi mažai draugų. Sutrikęs realybės suvokimas ir dėl to atsirandantys psichologiniai sunkumai yra vienas iš psichozės požymių. Labai dažnai kartu su tėvų atstūmimo sindromu atsiranda ir paranoja, kliedesiai, kurie vaikus gali lydėti visą gyvenimą. Kartais vaikai nuteikiami taip neigiamai, kad jų elgesys tampa psichopatiškas, jie dažnai serga depresija. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, sunkiausiais tėvų atstūmimo sindromo atvejais vaikams nustatomi analogiški psichologiniai ar asmenybės sutrikimai. Kitų šalių ekspertų praktika parodė ir tai, kad vaiką „programuojanti“ motina ar tėvas, seneliai, globejai dažnai patys turi įvairių asmenybės sutrikimų.
2012-05-08 09:44:01
birute
vaikų „programuotojais“ gali tapti ir seneliai ar globėjai. Interneto svetainę apie tai įkūrusi ir pati su tuo asmeniškai susidūrusi B. van der Weg-Bražiūnienė mano, kad informacijos apie tėvų atstūmimo sindromą trūksta ne vien eiliniams žmonėms, bet ir specialistams bei pareigūnams, kurių pareiga – rūpintis vaikų teisių užtikrinimu, jų sveikata ir gerove.
Poveikis – didžiulis
Vaikai, kuriems būdingas tėvų atstūmimo sindromas, realybę suvokia neadekvačiai. Tokie vaikai yra „programuojami“ vertinti reiškinius ir įvykius kitaip, nei jiems patiems atrodo. Tai jiems sukelia sumišimą, netikrumo jausmą, nepasitikėjimą savimi, įtarumą. Sutrinka vaikų mokymasis, tobulėjimas, socialinis vystymasis, jie turi mažai draugų. Sutrikęs realybės suvokimas ir dėl to atsirandantys psichologiniai sunkumai yra vienas iš psichozės požymių. Labai dažnai kartu su tėvų atstūmimo sindromu atsiranda ir paranoja, kliedesiai, kurie vaikus gali lydėti visą gyvenimą. Kartais vaikai nuteikiami taip neigiamai, kad jų elgesys tampa psichopatiškas, jie dažnai serga depresija. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, sunkiausiais tėvų atstūmimo sindromo atvejais vaikams nustatomi analogiški psichologiniai ar asmenybės sutrikimai. Kitų šalių ekspertų praktika parodė ir tai, kad vaiką „programuojanti“ motina ar tėvas, seneliai, globejai dažnai patys turi įvairių asmenybės sutrikimų.
birute
vaikų „programuotojais“ gali tapti ir seneliai ar globėjai. Interneto svetainę apie tai įkūrusi ir pati su tuo asmeniškai susidūrusi B. van der Weg-Bražiūnienė mano, kad informacijos apie tėvų atstūmimo sindromą trūksta ne vien eiliniams žmonėms, bet ir specialistams bei pareigūnams, kurių pareiga – rūpintis vaikų teisių užtikrinimu, jų sveikata ir gerove.
Poveikis – didžiulis
Vaikai, kuriems būdingas tėvų atstūmimo sindromas, realybę suvokia neadekvačiai. Tokie vaikai yra „programuojami“ vertinti reiškinius ir įvykius kitaip, nei jiems patiems atrodo. Tai jiems sukelia sumišimą, netikrumo jausmą, nepasitikėjimą savimi, įtarumą. Sutrinka vaikų mokymasis, tobulėjimas, socialinis vystymasis, jie turi mažai draugų. Sutrikęs realybės suvokimas ir dėl to atsirandantys psichologiniai sunkumai yra vienas iš psichozės požymių. Labai dažnai kartu su tėvų atstūmimo sindromu atsiranda ir paranoja, kliedesiai, kurie vaikus gali lydėti visą gyvenimą. Kartais vaikai nuteikiami taip neigiamai, kad jų elgesys tampa psichopatiškas, jie dažnai serga depresija. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, sunkiausiais tėvų atstūmimo sindromo atvejais vaikams nustatomi analogiški psichologiniai ar asmenybės sutrikimai. Kitų šalių ekspertų praktika parodė ir tai, kad vaiką „programuojanti“ motina ar tėvas, seneliai, globejai dažnai patys turi įvairių asmenybės sutrikimų.
TEISINGUMAS TEISINGUMO MINISTERIJAI – “NE PRIE KO”?
Kad Teisingumo ministras R.Šimašius bus nenušalintas iš pareigų dėl įvairių priežasčių – buvo aišku jau parašų rinkimo metu ir tą esu jau minėjęs anksčiau. Kad ministras turi atsakyti į kai kuriuos klausimus, kurie iškilo įvairių skandalų metu, tai tokia prievolė visiškai demokratiška ir ji gali būti naudinga teisingumo paieškoms. Teisėsaugos sistema ir Teisingumo ministerijos dabar opozicinėms frakcijoms tinka įvairiomis prasmėmis. Išskyrus tuos kelis, kurie norės liaudyje pasirinkti reitinginių taškelių. Jau vien tai, kad surinkus Seime reikiamą skaičių parašų, R.Šimašius paklausė: “Ar kas paklausė mergaitės noro?” ir netgi išreiškė nusistebėjimą: “Kodėl A.Ūso ir L.Stankūnaitės statusai byloje skiriasi?” šį bei tą pasako. Juk tai buvo akivaizdus bandymas išlaviruoti, visišku “nežiniuku” apsimetus. Tai nedaug, bet vis tik – šis tas… Na, o tokios interpeliacijos Seime, kai nesusirenka 71-o nario kvorumas, gali būti skelbiamos kasdien. Iki Seimo rinkimų beveik visus seimūnus galima taip suspėti “interpeliuoti”.
Kaip mename, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 6 dienos neskundžiama nutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad prokuratūros sprendimas nepateikti įtarimų L. Stankūnaitei yra nepagrįstas. Tačiau prokurorai įtarimų kažkodėl nepareiškė iki šiol.
Su tuo susijęs klausimas pasigirdo ir interpeliacijos metu. R. Šimašiaus buvo paklausta, ar jis, kaip Teisingumo ministras, pasistengęs gali rasti atsakymą į šį klausimą ir apie tai informuoti visuomenę, ar to padaryti jis negali?
Teisingumo ministras dar kartą prisipažino, kad “nors tokių prokuratūros veiksmų nesupranta, tačiau tiki prokurorais ir viliasi, kad prokurorai tokį atsakymą apie tai, kodėl L. Stankūnaitei nepareikšti įtarimai, turi. Tiesiog to atsakymo, dėl prastai prokuratūroje veikiančios komunikacijos, nepateikia.”
Sunku buvo atspėti, kaip gali prokuratūra paaiškinti nevykdomo galutinio bei neskundžiamo teismo sprendimo. Štai, pagaliau ir sužinojome, ko prokuratūrai labiausiai trūko paskutiniais darbo metais. Pasirodo, kad didžiausia priežastis – PROKURATŪROJE PRASTAI VEIKIA KOMUNIKACIJOS. Nu, nu , nu joms, toms komunikacijoms…:) Jei prokurorai yra “juodame kube” prižiūrimi kaip L.Stankūnaitė, tai tada galima suprasti, kodėl tos komunikacijos su visuomene nebuvo. Paskutinę reikšmingesnę komunikaciją matėme spaudos konferencijos metu, kada “drebančiomis rankomis”. prokuroras A.Kliunka nurodė nusikaltėlį – žudiką Drąsių Kedį ir paskaitė sukurtą keistą versiją, kuri vėliau subyrėjo į šipulius.
R.Šimašius teisingumo nevykdo, nes jis “tik” Teisingumo ministerijos ministras, todėl nuo TEISINGUMO sąvokos atsiriboja. . Kai kurie Seimo nariai mano, kad visi Seimo nariai, ir ne tik jie, privalo nuolat rūpintis teisingumu šalyje. Gerai, kad dar ne visi nuo teisingumo atsiriboja. Jei visi mes atsiribotumėm, tai toks scenarijus tiktų Holivudo siaubo filmui, kur apokalipsinėse aplinkybėse gyvuoja tik nuogas neteisingumas, pagrįstas jėgos ir smurto kultu. Nors ir tokiuose scenarijuose atsiranda kokia maža grupelė asmenų, kurie visomis išgalėmis kovoja prieš tokį neteisingumą. Tradiciškai laimi žmogiška meilė, kuri yra teisingumo labai svarbi dalelė. Žmonija ir žmoniškumas absoliučiai pralaimėti negali. To nesupranta tie, kurie puola ant kelių prieš akivaizdžias teisėsaugininkų manipuliacijas ir peza, kad teisingumą vykdo tik teismas. Anksčiau vienokios sovietinės “trojkos”, dabar kitokios. Ir sprendimai kitokie, t.y. ne tokie vizualiai rūstūs. Nors kai pagalvoji apie tolesnį Klonio gatvės mergaitės likimą, tai visokios, kartais netgi labai liūdnos mintys kyla.
Kad Teisingumo ministras R.Šimašius bus nenušalintas iš pareigų dėl įvairių priežasčių – buvo aišku jau parašų rinkimo metu ir tą esu jau minėjęs anksčiau. Kad ministras turi atsakyti į kai kuriuos klausimus, kurie iškilo įvairių skandalų metu, tai tokia prievolė visiškai demokratiška ir ji gali būti naudinga teisingumo paieškoms. Teisėsaugos sistema ir Teisingumo ministerijos dabar opozicinėms frakcijoms tinka įvairiomis prasmėmis. Išskyrus tuos kelis, kurie norės liaudyje pasirinkti reitinginių taškelių. Jau vien tai, kad surinkus Seime reikiamą skaičių parašų, R.Šimašius paklausė: “Ar kas paklausė mergaitės noro?” ir netgi išreiškė nusistebėjimą: “Kodėl A.Ūso ir L.Stankūnaitės statusai byloje skiriasi?” šį bei tą pasako. Juk tai buvo akivaizdus bandymas išlaviruoti, visišku “nežiniuku” apsimetus. Tai nedaug, bet vis tik – šis tas… Na, o tokios interpeliacijos Seime, kai nesusirenka 71-o nario kvorumas, gali būti skelbiamos kasdien. Iki Seimo rinkimų beveik visus seimūnus galima taip suspėti “interpeliuoti”.
Kaip mename, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 6 dienos neskundžiama nutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad prokuratūros sprendimas nepateikti įtarimų L. Stankūnaitei yra nepagrįstas. Tačiau prokurorai įtarimų kažkodėl nepareiškė iki šiol.
Su tuo susijęs klausimas pasigirdo ir interpeliacijos metu. R. Šimašiaus buvo paklausta, ar jis, kaip Teisingumo ministras, pasistengęs gali rasti atsakymą į šį klausimą ir apie tai informuoti visuomenę, ar to padaryti jis negali?
Teisingumo ministras dar kartą prisipažino, kad “nors tokių prokuratūros veiksmų nesupranta, tačiau tiki prokurorais ir viliasi, kad prokurorai tokį atsakymą apie tai, kodėl L. Stankūnaitei nepareikšti įtarimai, turi. Tiesiog to atsakymo, dėl prastai prokuratūroje veikiančios komunikacijos, nepateikia.”
Sunku buvo atspėti, kaip gali prokuratūra paaiškinti nevykdomo galutinio bei neskundžiamo teismo sprendimo. Štai, pagaliau ir sužinojome, ko prokuratūrai labiausiai trūko paskutiniais darbo metais. Pasirodo, kad didžiausia priežastis – PROKURATŪROJE PRASTAI VEIKIA KOMUNIKACIJOS. Nu, nu , nu joms, toms komunikacijoms…:) Jei prokurorai yra “juodame kube” prižiūrimi kaip L.Stankūnaitė, tai tada galima suprasti, kodėl tos komunikacijos su visuomene nebuvo. Paskutinę reikšmingesnę komunikaciją matėme spaudos konferencijos metu, kada “drebančiomis rankomis”. prokuroras A.Kliunka nurodė nusikaltėlį – žudiką Drąsių Kedį ir paskaitė sukurtą keistą versiją, kuri vėliau subyrėjo į šipulius.
R.Šimašius teisingumo nevykdo, nes jis “tik” Teisingumo ministerijos ministras, todėl nuo TEISINGUMO sąvokos atsiriboja. . Kai kurie Seimo nariai mano, kad visi Seimo nariai, ir ne tik jie, privalo nuolat rūpintis teisingumu šalyje. Gerai, kad dar ne visi nuo teisingumo atsiriboja. Jei visi mes atsiribotumėm, tai toks scenarijus tiktų Holivudo siaubo filmui, kur apokalipsinėse aplinkybėse gyvuoja tik nuogas neteisingumas, pagrįstas jėgos ir smurto kultu. Nors ir tokiuose scenarijuose atsiranda kokia maža grupelė asmenų, kurie visomis išgalėmis kovoja prieš tokį neteisingumą. Tradiciškai laimi žmogiška meilė, kuri yra teisingumo labai svarbi dalelė. Žmonija ir žmoniškumas absoliučiai pralaimėti negali. To nesupranta tie, kurie puola ant kelių prieš akivaizdžias teisėsaugininkų manipuliacijas ir peza, kad teisingumą vykdo tik teismas. Anksčiau vienokios sovietinės “trojkos”, dabar kitokios. Ir sprendimai kitokie, t.y. ne tokie vizualiai rūstūs. Nors kai pagalvoji apie tolesnį Klonio gatvės mergaitės likimą, tai visokios, kartais netgi labai liūdnos mintys kyla.
klonio g,visi debilai........
Teisėsauga turi laikytis įstatymų - turi būti vykdoma Vilniaus Apygardos teismo 2009-10-06 galutinė ir neskundžiama nutartis.
(prokurorai R. Šileika, jo vadovai B. Maculevičius ir R. Jancevičius) privalėjo įvykdyti šią nutartį ir L. Stankūnaitei pareikšti įtarimus.
Šis sprendimas nereklamuojams spaudoje d e s p e r a t i š k a i, tiksliau, visuomenė dezinformuojama ir mulkinama. Šis pirminis (sprendimas, priimtas prieš Kondratjevo sprendimą) teismo sprendimas buvo neįvykdytas.
Bendru normalių visuomenių ir psichiškai sveikų žmonių normaliu požiūriu negalima atiduoti vaiko, neišnagrinėjus pedofilijos, žiauraus nusikaltimo prieš mažametį asmenį, bylos.
(prokurorai R. Šileika, jo vadovai B. Maculevičius ir R. Jancevičius) privalėjo įvykdyti šią nutartį ir L. Stankūnaitei pareikšti įtarimus.
Šis sprendimas nereklamuojams spaudoje d e s p e r a t i š k a i, tiksliau, visuomenė dezinformuojama ir mulkinama. Šis pirminis (sprendimas, priimtas prieš Kondratjevo sprendimą) teismo sprendimas buvo neįvykdytas.
Bendru normalių visuomenių ir psichiškai sveikų žmonių normaliu požiūriu negalima atiduoti vaiko, neišnagrinėjus pedofilijos, žiauraus nusikaltimo prieš mažametį asmenį, bylos.
Dieve, kaip grazu, net verkiu ziuredama i mazos mergaites svajone gyventi su Neringa, kad tik Dievas isgirstu, Deimantele.
Gerbiamieji, lenkiu galvą prieš tuos, kurie kovoja. Be proto norėčiau būti su Jumis ten, kur reikia žmogaus ir kur visi vieni kitus supranta. Deja,neleidžia finansinės galimybės, todėl lieka tik laukti, laukti, skaityti, palaikyti komentarais ir melstis, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. Labai sugraudino vaiko eilėraštukas trečioje dalyje "...ir vaikučiai saugūs auga- jų ramybę "patvoriniai" saugo".Belieka jaustis kaip Vincui Kudirkai (amžiną atilsį): o kodėl ne aš tai pradėjau? Kodėl aš negaliu būti viena iš tų saugotojų? Gaila, kad tam kelia užstoja toks banalus dalykas kaip pinigai.. Ramybė Jums, Lietuvos Angelai Sargai!
Ir aš tikiu, kad tiesa nugalės, bet ne Klonio tiesa
Klonio gatvės dokumentika: mergaitės sergėtojų buitis