Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su klimatologu Silvestru Dikčiumi.
Lietuviai šią vasarą stebėjo Vakarų Europoje buvusias karščio bangas ir gaisrus. Ar Europa šią vasarą atrodė prasčiausiai, ar kataklizmai niokojo ir kitus žemynus?
Įvairiausių pavojingų orų reiškinių netrūko visame pasaulyje. Natūralu, kad Europa mums artima – mes ten keliaujame, turime giminių ir pažįstamų, todėl gauname daugiausiai informacijos. Vakarų ir iš dalies Centrinėje Europoje kilo penkios karščio bangas, o Lietuvos ribas pasiekė tik viena.
Tačiau pažiūrėkime į Jungtines Valstijas – ten centrinėje dalyje fiksuotas platus reiškinių spektras bei intensyvios kaitros bangos. Kai kur liepa tapo karščiausiu mėnesiu JAV nuo stebėjimų pradžios. Fiksuotas labai aktyvus tornadų sezonas, potvyniai, gaisrai.
Azijoje siautėjo taifūnai ir potvyniai – daugybė žmonių turėjo palikti savo gyvenamąsias vietas. Pasakyti, kad vien Europa kentėjo nuo pavojingų orų, tikrai negalima. Galų gale tai, ką patiria Europa, panašu, kad kartosis ir toliau.
Šiaip, jeigu pažiūrėtume, tai nėra jokio naujo normalumo, nes kuo toliau, tuo bus ekstremaliau. Žiūrint 5–15 metų į priekį, tas vadinamasis normalumas dar tik formuosis, keisis ir kaskart bus vis kitoks.
Miestai nepritaikyti kintančiam klimatui
Dėl klimato kaitos keičiasi netgi žmogaus poreikiai. Kaip ekspertai ir verslas vertina, kaip būsime priversti keisti įpročius?
Europos miestai yra pastatyti klimatui, kuris jau nebeegzistuoja. Tokio klimato iš esmės nebėra. Dabar patiriame karščio bangas, stipresnes liūtis, ilgus sausros laikotarpius. Miestai nebeatitinka reikalavimų: juose per karšta, susidaro didžiulės šilumos salos, trūksta žalumos.
Kai iškrenta intensyvios liūtys, ką matome ir Lietuvoje, miestuose kyla potvyniai. Jie būdingi ne tik kalnuotoms vietovėms, kur vanduo negali susigerti – potvyniai tapo ir miestų palydovu. Jie būna pavojingi, nusineša žmonių gyvybes. Prisiminkime neseną atvejį prieš pusantrų metų Valensijoje, kai potvynių metu žuvo daugiau nei 100 žmonių.
Klimato kaita Lietuvoje: ar ilgai būsime saugumo oazė?
Esate sakęs, kad Lietuva klimato kaitos atžvilgiu yra saugi oazė. Ar ilgai tokia būsime ir kas prognozuojama tolesnėje ateityje?
Čia žiūrint, su kuo palyginsi. Tikrai atrodo, kad pas mus saugiau, itin pavojingų reiškinių nebūna. Bet paimkime šią vasarą: turėjome tik karščio bangos pakraštį – vieną iš Europą kaitinusių bangų birželio pabaigoje. To užteko, kad pasiektume karščiausią kada nors fiksuotą birželio temperatūrą – Druskininkuose išmatuota 36 °C.
Lietuva yra saugesnė dėl savo geografinės platumos – esame pakankamai toli šiaurėje. Bet sakyti, kad visai to nepatirsime, negalima. Kiekviena vasara kitokia. Pernai turėjome vienokią vasarą, šiemet – kitokią. Niekas negali prognozuoti, ar kitais metais karščio bangos neužklups ir Lietuvos.
Ar įmanoma sustabdyti globalų atšilimą?
Ar žmonija dar gali atsukti laikrodį atgal ir grąžinti klimatą į saugesnę būklę, ar jau per vėlu?
Tikrai dar gali, šaukštai dar nėra po pietų. Apie tai kalbama jau labai seniai. Jokie mokslininkai neabejoja, kad dabartinę klimato kaitą sukelia žmogaus veikla – iškastinio kuro deginimas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas į atmosferą. Vienintelis ir paprasčiausias būdas tai stabdyti – mažinti iškastinio kuro naudojimą. Kaip tai padaryti, čia jau reikia klausinėti ne klimatologų.
Procesas tikriausiai nebus greitas?
Iš inercijos, net jeigu dabar visiškai nutrauktume iškastinio kuro deginimą, dar kelis dešimtmečius klimatas vis tiek šiltų. Tai labai inertiška sistema.
Prireiks daug pastangų ir laiko.
Dabar mes bet kokiu atveju turėsime adaptuotis prie dabartinių klimato sąlygų. O tas naujas normalumas... bijau, kad jo taip ir nepasieksime, nes sąlygos nuolat keisis.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
