Tendencijos Klaipėdos uoste nėra itin džiuginančios, nes smarkiai mažėja naftos ir maisto produktų krovos apyvarta. Uosto direkcijos atstovai ketina susitikti su krovos terminalų vadovais ir aptarti susidariusią padėtį.
Liepa - vos ne blogiausias šių metų mėnuo krovos atžvilgiu. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, tai iš esmės yra susiję su vadinamųjų krizinių apyvartos produktų - naftos ir maisto produktų mažėjimu, kurių apyvarta recesijos laikotarpiu augo.
Naftos produktų krovos mažėjimo tendencija stebima jau nuo pernai metų pradžios. Pasak A. Drungilo, tai pavojaus signalas, kad Klaipėda praranda dalį savo rinkos konkurencinėje kovoje, rašo „Vakarų ekspresas“.
Tiesa, AB „Klaipėdos nafta“ apyvarta šiemet per 7 mėnesius, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, ne sumažėjo, o išaugo 6,9 proc.
Objektyvios tokios tendencijos priežastys - gana stipriai mažėja šviesios naftos produktų krovos apyvarta koncernui „Achemos grupė“ priklausančioje UAB Krovinių terminale. Duobė terminale atsispindi ir bendroje uosto krovos apyvartoje.
Krovinių terminalas veiklą Klaipėdos uoste pradėjo 2006 m. kovą. Pagal sutartį su pasauline korporacija „Vitol S. A.“ jis dirbo tik su vienu klientu, krovė daugiausia baltarusiškų naftos perdirbimo įmonių produkciją, o su kitais klientais dirbti negalėjo. Šiemet pavasarį kompanija neatnaujino sutarties su Krovinių terminalu, ir jos kroviniai pasuko kažkur kitur.
Todėl dabar Krovinių terminale kraunama 66 proc. mažiau krovinių nei pernai tokiu pačiu laikotarpiu. Terminalo generalinis direktorius Audrius Darinskas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad jau yra pasirašyta sutartis su nauju operatoriumi, kad antroje rugpjūčio pusėje terminale pajudės naftos produktų srautai, kad šiemet planuojama perkrauti apie 0,5 mln. t naujo kliento produkcijos. A.Drungilas išreiškė viltį, kad Krovinių terminalas pradės dirbti, ir galbūt net didesniu pajėgumu.
Beje, naftos produktų, kurie priskiriami vadinamiesiems kriziniams produktams, krovos apyvarta sumažėjo visuose Baltijos jūros uostuose. A.Drungilo teigimu, nepaisant to, gautas pavojaus signalas, kad Klaipėdos uostui reikia naujos strategijos ir bandyti susigrąžinti tą rinkos dalį. Jo manymu, terminalų operatorių ir Uosto direkcijos atstovai turėtų apsvarstyti susidariusią padėtį ir pagalvoti, ko trūksta ir ką būtų galima pagerinti šioje srityje.
Paklaustas, o ką Uosto direkcija galėtų padaryti, A.Drungilas atsakė: „Mūsų instrumentas yra kastuvas, t.y. mes galime gerinti infrastruktūros parametrus ir taip didinti uosto konkurencingumą. Dar vienas instrumentas - uosto rinkliavos. Manau, kad kastuvu buvo gerai padirbėta, dabar reikia sulaukti rinkos atoveiksmio. Kai Uosto direkcija su terminalų operatoriais susitars dėl žemės nuomos, tada iš karto kibsime į uosto rinkliavas. Laikas bėga, kiti uostai nesnaudžia, reikia jas peržiūrėti. Esam konkurencingi, bet norime būti dar labiau konkurencingi.“
Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas sako kalbėjęs su AB „Klaipėdos nafta“ generaliniu direktoriumi Roku Masiuliu - naftininkai nesako, kad jų sektoriui reikėtų rinkliavų lengvatų. „Įmonė to nereikalauja, tačiau, mūsų manymu, reikėtų pasižiūrėti, galbūt būtų tikslinga keisti rinkliavas“, - sako uosto vadovas.
