Jeigu Lietuvoje, kitąmet besiruošiančioje atsisveikinti su Ignalinos atomine elektrine, netikėtai ilgam užgestų energetikos sistema, uostamiestyje panika kiltų praėjus vos keletui valandų nuo pirmų nelaimės minučių.
Tokią išvadą galima daryti paskaičius Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo centro posėdžio, surengto liepos pabaigoje, protokolą.
Jame rašoma, kad netikėtai dingus elektrai vasaros metu, bendrovė „Klaipėdos energija“ neturėtų galimybės savarankiškai paleisti elektrinės, kadangi tuo metu netiekiamas karštas vanduo.
Bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ darbai nestrigtų „esant normaliems elektros sutrikimams“ t. y.- iki 6 valandų. Per šį laikotarpį įmonės turimas vienas didelio galingumo generatorius, visiškai galėtų aptarnauti tik vieną vandenvietę, (mieste vanduo tiekiamas iš dviejų). Maždaug po 6 valandų marias, Danės upę ir uostamiesčio gatves užlietų kanalizacijos nuotekos, nes rezervuarai būtų perpildyti.
Kaip į situaciją reaguotų patys elektros energijos tiekėjai - bendrovės VST Klaipėdos skyrius - neaišku, nes šis padalinys, pažymima protokole, uostamiesčio Savivaldybei iki šiol nepristatė parengties ekstremaliai energetikos padėčiai plano, kaip to reikalauja vienas iš Vyriausybės nutarimų.
Palaida bala
Įvairių uostamiestyje esančių įmonių atstovai posėdžiavę praėjusio mėnesio pabaigoje, privalėjo apsvarstyti bei įvertinti galimą padėtį mieste, tuo atveju, jeigu šalyje staiga ilgam nutrūktų elektros energijos tiekimas.
Atsakymų, kaip Klaipėda reaguotų į tokią situaciją reikalauja Europos Sąjungos (ES) institucijos, nes rugsėjį visose bendrijos valstybėse bus rengiamos pratybos, kurių metu, pagal parengtą scenarijų, bus imituojama apie 80 proc. visos šalies teritorijos elektros energijos nutrūkimo situacija.
Posėdžio metu kilę nesusipratimai tarp elektros tiekėjų - bendrovės „VST“ ir Klaipėdos savivaldybės Civilinės saugos tarnybos, perša negerą mintį - kilus rimtai bėdai klaipėdiečiai galėtų pasikliauti nebent savo jėgomis. Šios dvi įstaigos net ramiu metu nesusikalba.
Civilinės saugos tarnyba iš VST Klaipėdos skyriaus reikalauja plano, kaip elektros tiekėjai elgtųsi kilus ekstremaliai situacijai. Šie, rašoma posėdžio protokole, pažadėjo problemą išspręsti, tačiau „Vakarų ekspresui“ pasidomėjus ar bendrovė ketina tai padaryti, išaiškėja, jog problemos nebūta iš viso.
„Klaipėdos miesto skyrius yra ūkio subjekto, tai yra akcinės bendrovės VST, vienas iš struktūrinių padalinių. Todėl šiam skyriui nėra numatyta atskirai rengti civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms plano. Bendrovės civilinės saugos parengties ekstremalioms situacijoms planas yra parengtas ir suderintas su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Civilines saugos departamento direktoriumi“, - tokį atsakymą dienraščiui pateikė VST.
Geriau neužstrigti lifte
Posėdžiavusių uostamiesčio įmonių ir specialiųjų tarnybų protokole užfiksuota ir tai, jog nutrūkus elektros energijos tiekimui, neaišku kas turėtų pasirūpinti liftuose įstrigusiais klaipėdiečiais. Posėdžiaujantiesiems taip pat nepavyko išsiaiškinti, kam priklausytų pasirūpinti elektros tinklų prijungimu prie uoste stovinčių laivų, nes šie taip pat turi galingus generatorius.
Klaipėdos apskrities civilinės saugos ir mobilizacijos departamento direktoriaus Stanislovo Kučinsko teigimu, esą šiuo klausimu buvo kalbėta su VST Klaipėdos skyriaus vadovais, tačiau „tokių planų šiai dienai jau nebėra“.
Nėra informacijos ir apie tai, kokios įmonės nutraukus elektros energiją taptų pavojingomis - tuo uostamiestyje iki šiol niekas nesidomėjo, nors apskrityje ir savivaldybėje dirba dešimtys iš mokesčių mokėtojų kišenių išlaikomų civilinės saugos specialistų.
Žvakės - ne tik bažnyčioms
Šiuo metu uostamiestyje kilnojamas elektros stotis turi 101 įmonė. Anot Klaipėdos savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vadovo Vlado Kinderio, skaičius netikslus, - su tarnyba dauguma įmonių bendrauja atsainiai.
Daug svarbių objektų Klaipėdoje skendėtų tamsoje, iki tol, kol elektros tiekimas nebūtų atnaujintas, nes VST Klaipėdos skyriaus turi tik 3 generatorius, kuriuos naudotų pagal pirmumą ir būtinybę - rašoma protokole.
„Nežinau, kaip užsienyje, bet pas mus visa bėda ta, jog valstybinės reikšmės objektai yra privačiose rankose. Kaip galima priversti elektros energijos tiekėjus, akcinę bendrovę, įsigyti kuo daugiau generatorių galimiems nelaimės atvejams? Todėl kiekvienas gyventojas savimi ir savo turtu privalo pasirūpinti pats, nes pagalbos gali ir nesulaukti. Žvakės - patikimiausia priemonė“, - tvirtino V. Kinderis.
Rojus nusikaltėliams?
Vargu ar jos padėtų uostamiesčio policijos pareigūnams gaudyti nusikaltėlius tamsoje. Viešosios tvarkos sergėtojams tektų sukti galvas, kur dėti sulaikytuosius. Posėdžio metu paaiškėjo, kad nė vienas teritorinis policijos komisariatas neturi elektros generatorių.
Ne tik tai taptų rimtu išbandymu uostamiesčio pareigūnams. Protokole rašoma, kad bendrasis pagalbos telefonas 112 be elektros veiktų tik 1,5 valandos. Radijo ryšys taip pat veiktų ribotą laiką, nes nebūtų kur pakrauti išsikrovusių elementų.
Bene ilgiausiai dirbtų automobiliuose įtaisytos racijos. Jomis galima būtų pasikliauti iki tol, kol mašinose būtų kuro.
„Visur tas pats“
„Kasmet privalome atnaujinti materialių išteklių žinyną, jame reikia įrašyti, kiek mieste įsikūrusių įmonių turi technikos, kuri praverstų nelaimės atveju. Tenka informacijos prašyti po keletą kartų, tačiau ir tuomet ne visi teikiasi atsakyti,“ - sunkumus, su kuriais susiduria tarnyba, vardijo V. Kinderis.
Jis neslepia, jog posėdis, skirtas aptarti galimas problemas nelaimės atveju, paliko daug neatsakytų klausimų ir parodė, jog „bėdų daug“.
„Bet ne mums vieniems būtų sudėtinga, visoje respublikoje - tas pats“, - pridūrė V. Kinderis.
Vaida JUTKONĖ
