Koks skirtumas, koks nuodas(opiumas)? Dabar atrodo, kad buvo pragmatiška krikštytis laikantis politiškai, kariškai stipriausios tais laikais bažnyčios taisyklių. Pragmatiška (politiškai naudinga) naudoti lietuvių kalbai netinkančius lotyniškus rašmenis (lietuvių kalbai geriau tinka kirilica).
Bet po šimtų metų diskusijų tos modernios(neatsilikusios) Europos šalys nusprendė, kad šventas pagonių "kelmas" ir katalikų dievas yra vienodai dievai - ši išvada vadinasi tikėjimo laisvės principu, kuris yra įtvirtintas įstatymiškai. Pagalvokit, ne be reikalo religijos įtaka visuomenės gyvenimui apribota įstatymiškai.
Šiuolaikinėje sekuliarizuotoje Europoje gyrimasis savo pagoniškom išdaigom nebūtų jokia klaida. Ir japonai nepasmerktų.

„Jei nesi kamuojamas nepilnavertiškumo komplekso, gali mylėti Lietuvą ir jos istoriją tokią, kokia ji yra, be jokių išgalvotų nesąmonių“. Taigi, pradžiai pamokykite savo tautiečius kaip jiems atsikratyti to nelemto kompleksiuko ir tik po to siūlykite panašius dalykus :)

Buvo berods Alfoje.lt prieš savaitę su trupučiu toks kvailokas straipsnis - "E.Zingeris užsimanė Vilniuje šv.Brunono gatvės". Tai, kaip supratau, būtent iš ten autorius paėmė tuos jo cituojamus Martikonio žodžius.
O Jūsų minimas posėdis greičiausiai įvyko jau po to, kai protingesni kolegos jau buvo "nusodinę" Martikonio išsišokimus, dėl to jis ten jau ir "nesireiškė".

Nėra ir niekad nebuvo "senovinio lietuvių tikėjimo" - buvo viso labo vietinė pagonybės (taigi šamanizmo) atmaina.
Visos Europos tautos iki krikščionybės priėmimo buvo pagoniškos, tik kitos anksčiau pažino Kristaus mokymą, o mes - vėliau.
Taigi pagonybė yra mums toks pats "paveldas" ir lenkams, ir suomiams, ir airiams, ir anglams, ir ispanams, ir rumunams.
"Karalius tiesiog padėjo parašą" - o ką, Jūs manote, kad kitur Europoje universitetus steigė krivių krivaičiai arba bendri šalies gyventojų susirinkimai?
Ne visi baltai buvo lietuviai. Lietuviai, latgaliai, sėliai ir žemgaliai (žiemgaliai) buvo rytų baltai, o prūsai, kuršiai ir jotvingiai - vakarų baltai; pastarieji pagal kalbą buvo kažkur per vidurį tarp slavų ir rytų baltų (akademiko Mažiulio tvirtinimu).Klaipėda buvo kuršių, Tvankstė - prūsų, o Kaupas - apskritai germanų vikingų gyvenvietė. Kernavė pavirto miestu (ne apskritai gyvenviete) XIII a., tačiau tame pačiame amžiuje buvo sudeginta.

O kodėl aš privalau atsakinėti į akivaizdžias nesąmones?

,,mūsų krašte Rusija privalanti kiršinti lietuvius su lenkais ir priešpastatyti katalikybei pagonybę."

Taip, rusai taip darė, bet jei dėl to mes būtume elgęsi tyčia atvirkščiai, tai jau būtume sulenkinti. O krikščionybė, nepaisant visų jos privalumų, yra importinė religija, skirtingai nuo senovinio lietuvių tikėjimo. Kad ir kokius jo trūkumus įžvelgtume, visgi tai yra mūsų senasis dvasinis paveldas.

,,Steponas Batoras buvo ne tik Lietuvai nusipelnęs valdovas ir talentingas karvedys, bet ir tiesiogine šio žodžio prasme seniausios Lietuvoje aukštosios mokyklos įkūrėjas"
Lietuvos-Lenkijos karalius tiesiog padėjo parašą, kad leidžia lietuviams irgi turėti universitetą.

,,mūsuose iki pat XIII amžiaus vidurio nebuvo miestų"
Ne, Kernavė ir Vilnius senesni. Tai įrodo archeologai. Neseniai archeologai rado panašų miestą Marijampolėje. Tokie miestai buvo ir pajūry - Klaipėda, Tvankstė, Kaupas, Rusnė. Nors Lietuvos miestai, kaip ir aplinkinių šalių, iki krikščionybės daugiausia mediniai.

Iš kur autorius traukė tokį Martikonio pasisakymą? Straipsnyje nėra jokios nurodos į tai. Pati buvau tame Pavadinimų komisijos posėdyje ir galiu paliudyti, kad buvo nutarta, kai tik atsiras laisva Vilniaus gatvė, tai ją ir pavadinti šv. Brunono vardu. Komisijos pirmininkas šiuo klausimu, kiek pamenu, neišreiškė jokio nepritarimo.

Jei atsakote, tai rasykite i tema, o ne savo demagoginius atrajojimus.

Skaityk straipsnį dar kartą, gal tada tau neatrodys, kad autorius nepagarbiai rašo apie šv.Brunoną.

Tai Martikonis mano, kad Vilnių įkūrė šv.Kazimieras?