REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
92
Tautmilės gyvūnų prieglaudėlė (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Kol nepavyksta priversti žmonių sučipuoti visų šalies augintinių, siūloma tai daryti už valstybės lėšas. Per kelerius metus tam siūloma skirti kone 6 milijonus eurų. Nuskriaustų, likimo valiai paliktų šunų prieglaudos sako, kad tai padėtų kovoti su neatsakingais keturkojų savininkais, kuriems grėstų nuobaudos. Dalis gyventojų piktinasi, kodėl augintinių sužymėjimu turi pasirūpinti patys jų šeimininkai, o ne valstybė už dyką.

92

Kol nepavyksta priversti žmonių sučipuoti visų šalies augintinių, siūloma tai daryti už valstybės lėšas. Per kelerius metus tam siūloma skirti kone 6 milijonus eurų. Nuskriaustų, likimo valiai paliktų šunų prieglaudos sako, kad tai padėtų kovoti su neatsakingais keturkojų savininkais, kuriems grėstų nuobaudos. Dalis gyventojų piktinasi, kodėl augintinių sužymėjimu turi pasirūpinti patys jų šeimininkai, o ne valstybė už dyką.

REKLAMA

Atvykome į sostinės pašonėje esančią šunų prieglaudą. Jūs neįsivaizduojate, kas čia darosi, kai visi šie šuneliai pamato atvažiavusį žmogų. Jie tikisi, kad galbūt jis parsiveš juos namo.

Šioje prieglaudoje norinčių patekti į naujus namus visa galybė. Visi, anot šios vietos šeimininkės, su savo istorija.

REKLAMA
REKLAMA

„Šunelis Jonelis – mes jį taip pavadinome. Jis ilgą laiką gyveno gatvėje, valkatavo tikrąja ta žodžio prasme. Teko daryti operaciją ir labai ilgai gijo žaizdos. Bet, va, atsigavo, akytės buvo labai užpūliavusios. Atsigavo ir labai laimingai gyvena dabar“, – sako „SOS gyvūnų“ direktorė Ilona Reklaitytė-Mezenceva.

REKLAMA

Žinoma, laimingesnis keturkojis būtų šiltuose namuose, pripažįsta moteris. Ir sako, kad, deja, tokių liūdno likimo draugų šalies prieglaudose tik daugėja. Kai kurie į gatvę šeimininkų išmesti jau ir ne vieną kartą. Ankstesni valdžios siūlymai priversti gyventojus savo lėšomis sužymėti visus keturkojus poodinėmis mikroschemomis, kad galima būtų atsekti nuskriaustų gyvūnų savininkus, susilaukdavo pasipriešinimo. Dabar gi Seime įregistruotas siūlymas šalies keturkojus sužymėti už valstybės lėšas. 

„Savivaldybių biudžetai kenčia dėl tų lėšų, kurias turi skirti pasekmių neutralizavimui. Tai yra beglobių gyvūnų gaudymui, laikymui, stebėjimui ir galiausiai sunaikinimui, užmigdymui. Tai iš tiesų ta problema egzistuoja. Ir mes paskaičiavome, kad per metus vidutiniškai apie 1,5 mln., beveik 2 mln. eurų visos savivaldybės turi skirti pasekmių neutralizavimui“, – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

REKLAMA
REKLAMA

Per mažiausiai trejus metus visiems šunims ir katėms sužymėti būtų skirti maždaug 6 mln. eurų. Skaičiuojama, kad kasmet Lietuvoje registruojami maždaug 5 000 šunų apkandžiojimų atvejų, todėl poodinės mikroschemos padėtų atsekti ne tik nuskriaustų, bet ir žmones užpuolusių šunų šeimininkus.

„Pagrindinė žinutė ir identifikavimas gyvūno, tai ypač kalbant apie miestus, kur nuklysta gyvūnai, pasimeta. Ar to pačio įkandimo atveju – tai yra atsekamumas, lengvesnis problemos sprendimo būdas. Na, o kitais atvejais, jei tai yra nusikalstama veikla, tai yra tikimybė, kad bus reali galimybė išaiškinti nusikaltimą ir nustatyti kaltuosius“, – kalbėjo K. Mažeika.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nemokamai čipuoti šunis, jei Seimas pritartų siūlymams, galima būtų pradėti jau kitąmet. Visuomenininkai sako, kad tikrai atsirastų norinčių užsiimti visuotinu keturkojų sužymėjimu atokiose šalies vietose.

„Yra labai daug jaunimo, kuris yra labai aktyvus, kuris labai norėtų save kažkur realizuoti. Ir tai būtų vienas iš tų būdų, kur žmonės jauni galėtų tą padaryti", – mano I. Reklaitytė-Mezenceva.

„SOS gyvūnų“ patalpose yra ir vietos katinams. Čia ant lentynų ramiausiai ilsisi Bafis ir Renatas. Katinus siūloma pradėti nemokamai čipuoti nuo 2020 m.

O kad murklės ne tik nespruktų iš namų, bet ir nesiveistų, finansavimas esą galėtų būti naudojamas ne tik joms sužymėti, bet ir kastruoti. O juk žymėta katė, kaip ir šuo, dažniau į šiltus namus grįžtų.

REKLAMA

Siūlymui, kad tautiečių augintiniai būtų sužymėti ne pačių šeimininkų, o mokesčių mokėtojų lėšomis, pritaria ne visi gyventojai.

„Moraliai, aš manyčiau, kad tai nėra teisinga. Nes tai yra… Pirmiausia, sakysime, aš neturiu gyvūnų, kodėl aš turėčiau finansuoti, nes vis tiek tai yra mano pinigai, aš mokesčius moku. Kodėl aš turėčiau finansuoti kažkieno neatsakingumą, tarkim“, – kalbėjo žmogus.

„Manau, kad reikėtų iš tikrųjų. Dėl to, kad tai yra saugiau, lengviau, jeigu šuo pasimeta. Kodėl gi ne“,  –   svarstė kitas pašnekovas.

Skaičiuojama, kad iš viso Lietuvoje yra maždaug 700 tūkst. šunų. Mikroschemomis sužymėtas tik maždaug dešimtadalis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų