Keturių darbo dienų savaitė: galime sau leisti, bet nesugebame

Dirbti mažiau, bet uždirbti tiek pat ar net daugiau. Toks scenarijus tenkintų daugelį, tačiau apie darbo savaitės sutrumpinimą garsiau kalbama tik šiaurės ir vakarų šalyse. Nors dauguma Lietuvos ekspertų konstatuoja, kad mūsų šalyje apie tai kalbėti dar anksti, yra ir tokių, kurie tvirtina – keturias dienas per savaitę galėjome dirbti jau prieš 20 metų.

Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų kongreso generalinė sekretorė Frances O‘Grady mano, kad reikėtų svarstyti trumpesnę darbo savaitę.

„Nepamirškime, kad būtent profesinės sąjungos iškovojo aštuonių valandų dieną ir laisvus savaitgalius. XXI amžiuje mums vertėtų drąsiau kalbėti apie savo užmojį siekti keturių dienų darbo savaitės, žinoma, neprarandant oraus darbo užmokesčio“, – įsitikinusi britų profsąjungų lyderė.

Užsiminus apie laisvadienį, kyla panika

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Juozas Neverauskas portalui tv3.lt sakė, kad kalbėti apie keturių dienų darbo savaitę Lietuvoje kol kas yra nerealu.

„Kai tik kalbama apie kokią nors naują išeiginę dieną, iškart šaukiama, kad viena diena atneš didelius nuostolius pramonei ir gamybai“, – tvirtino J. Neverauskas.

Pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkas mano, kad apie sutrumpintą darbo savaitės koncepciją Lietuvoje bus galima kalbėti, tik ne dabar.

„Ilgalaikėje perspektyvoje galima tą svarstyti, taip staigiai nebus. Nesame nei tiek išsivystę, nei tiek pasiekę, nei tokį lygį turime. Truputį teks palaukti“, – įsitikinęs J. Neverauskas.

Nebūsime vėliavnešiai

SEB banko ekonomistas Tadas Poviliauskas portalui tv3.lt teigė, kad keturių darbo dienų savaitės įgyvendinimas yra šiek tiek per ankstyvas.

„Daugiausia tų kalbų vyksta šiaurės šalyse, Danijoje, Švedijoje, kur didesnę pridėtinę vertę ekonomikoje sukuria paslaugų sektorius ir kur yra lankstesnis darbo grafikas. Ten nebūtina dirbti iš biuro, galima dirbti namie ar viešosiose erdvėse“, – pasakojo T. Povilauskas.

REKLAMA

Pasak ekonomisto, Lietuvoje daugelis sektorių nėra pribrendę tokiam pokyčiui.

„Yra tam tikrų sektorių, pavyzdžiui, statybos, kur, jeigu sutrumpinsi darbo dienos laiką, reikės daugiau žmonių arba verslui reikės mokėti viršvalandžius“, – kalbėjo SEB banko atstovas.

T. Povilauskas nemano, kad lietuviai gali būti viena iš pirmųjų šalių, kuri priimtų tokį drastišką sprendimą. Ekonomisto teigimu, Lietuvoje nėra tiek darbo jėgos, kuri galėtų kompensuoti papildomą laisvą dieną.

Tačiau, anot pašnekovo, nors artimiausiu metu visos šalies mastu tokie pokyčiai nerealūs, dalis verslininkų gali imtis iniciatyvos.

„Mes nebūsime pirmieji vėliavnešiai šiuo klausimu. Vėliavnešiai bus atskiros įmonės, kurios suteiks lankstesnes darbo valandas“, – svarstė ekonomistas.

Galime sau leisti dirbti 4 dienas

Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinko tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis portalui tv3.lt tvirtino, kad beveik visos Europos Sąjungos šalys, išskiriant tik kelias, gali sau leisti prabangą turėti keturių dienų darbo savaitę.

Profesoriaus teigimu, tai gali sau leisti ir Lietuva, kuri pagal BVP vienam gyventojui patenka į geriausiųjų dvidešimtuką Europos Sąjungoje.

„Mes patenkame, pagal ekonominę galią, į tą grupę, kuri potencialiai gali sau leisti dirbti keturias dienas per savaitę ir, pagal ekonominę galią, mūsų pajamos faktiškai turėtų likti tokio lygio, kokios jos yra šiandien“, – kalbėjo B. Gruževskis.

Profesoriaus teigimu, galimybės dirbti trumpiau atsirado jau XX a. pabaigoje. Pasak pašnekovo, aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje mokslininkai skaičiavo, kad dirbti trumpiau būtų galima jau XX a. paskutiniame dešimtmetyje.

„Atrodė, kad našumo augimas toks spartus, kad bus galima dirbti trumpiau. Tai paskatino technologijų plėtra, rankų darbo sumažėjimas“, – pasakojo B. Gruževskis.

Profesoriaus teigimu, nors Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, turi galimybes tai įgyvendinti, didžiausia problema yra darbo užmokesčio perskirstymas darbuotojų naudai. Nors šią problemą turi ir kitos valstybės, pašnekovo tvirtinimu, tai ypač matyti Lietuvoje.

REKLAMA

„Pas mus perskirstymas yra žymiai mažesnis nei Europos Sąjungos šalyse. Dėl to pagal skurdą ir turtinę nelygybę esame pirmosiose vietose. Mūsų problema – ne turto trūkumas, bet nepakankamas politinių sprendimų ir socialinis lankstumas“, – įsitikinęs profesorius.

Nemokame leisti laisvalaikio

Tačiau, anot B. Gruževskio, net jei ir dirbtume trumpiau, tai nebūtinai paverstų lietuvius laimingesniais. Pašnekovo teigimu, lietuviai nemoka produktyviai leisti savo laiko, tą rodo didelis nusikalstamumas ir savižudybių kiekis.


Rašyti komentarą...
r
rytas
2019-08-07 09:15:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
galime bet nesugebame todėl, kad nebėra kam dirbti - 50 procentų darbingo jaunimo išvyko svetur o darbdaviai likusiems darbą siūlo tik už minimumą. Tai ar išgyvensi, dirbdamas tik 4 dienas - tik elitiniai seimo nariai ir valdininkai.
Atsakyti
0

A
Antanas
2019-08-07 09:17:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pas mus Lietuvoje viskas kitaip nei visoje Europoje, nors ir įstojo e į eu ekonomine bendrija bet darbo žmonių išnaudojimo mentalitetas mūsų verslininkų liko Rusijos lygio. Taigi ponai kokius įstatymus priima mūsų politikai taip ir gyvename nes ubagų ir durnius lengviau valdyti vieniem užteks kruopų pakio o kitam gal pašalpos!!!
Atsakyti
-2

U
Ui
2019-08-07 08:50:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ir vel nesamoninga statistikos entele :(
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų