– Kokius mokslus mokykloje krimsti buvo smagiausia? – balsas.lt pasiteiravo A. Ragelytės.
– Mokyklą visada mėgau. Nors kartais ji ir vargino, o atostogų nekantriai laukdavau kaip ir visi vaikai, iš esmės mokykla man buvo antrieji namai. Labiausiai mėgau lietuvių kalbos, matematikos, istorijos pamokas, o kūno kultūra visada buvo tikra kančia.
– Ar neprailgo brandos egzaminų sesija?
– Egzaminai pralėkė gana greitai. Prieš pirmąjį labiausiai jaudinausi dėl to, kad nesijaudinu. Net nesijaučiau einanti į egzaminą. Galbūt per daug jų nesureikšminau, man tai buvo dar vienas žinių patikrinimas ar dar viena „olimpiada“.
Egzaminams ruošėmės visus metus, tiksliau, dvejus metus, kai pasirinkome mokymosi profilį, o dar tiksliau – net visus 12 metų. Todėl prieš egzaminus laukė tik truputis esminių dalykų kartojimo.
– Kuo nustebino šių metų brandos egzaminai?
– Egzaminai kaip egzaminai. Ne per daug sudėtingi, bet ir ne per lengvi. Gal tik biologijos egzaminas šiek tiek nustebino keistais klausimais ir netradicinėmis formuluotėmis.
– Kokia yra tokių sėkmingų egzaminų rezultatų formulė?
– 95 procentai darbo + 4 procentai įgimtų gabumų + 1 procentas sėkmės.
– Kur ketinate studijuoti?
– Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Mediciną.
– Kaip vertinate studijų galimybes Lietuvoje?
– Lietuva yra nedidelė šalis, todėl savaime aišku, kad užsienyje yra daugiau studijų ir karjeros galimybių, bet sąžiningai dirbantiems ir besimokantiems visada bus vietos ir čia. Esu tikra, kad daugelis Lietuvoje siūlomų studijų programų yra aukšto lygio ir padeda išugdyti profesionalius darbuotojus.
– Kokias matote darbo perspektyvas pagal savo pasirinktą specialybę?
– Medicina yra per amžius perspektyvi sritis. Gydytojų reikėjo ir viduramžiais, jų reikės ir po kelių šimtmečių. Todėl tikiuosi rasti darbą pagal specialybę ir dirbti bei gyventi Lietuvoje.
– Kokia jūsų nuomonė dėl protų nutekėjimo problemos Lietuvoje?
– Jau pačiame klausime slypi atsakymas – tai didelė problema. Jauni, gabūs ir talentingi žmonės išvyksta tikėdamiesi didesnių perspektyvų ir geresnio gyvenimo. Galbūt dabar tai tampa net mados reikalu.
Pažįstu žmonių (šių metų abiturientų), kurie žada studijuoti ir gyventi užsienyje. Aišku, tai jų pasirinkimas. Bet neverta išvažiuoti „vardan išvažiavimo“, vien dėl to, kad daug kas taip daro, ar tikintis, kad ten viskas vien rožėmis klota. Sėkmingą ir šviesią ateitį galima susikurti visur, tad kodėl to nedaryti gimtoje šalyje?
