Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Todel kad Kauno policije neberašo suklastotų pažymų pagal Drasiaus paprašymus.
Gal ir teisingai masto žmogus kuris pareiškė ,, Pikasas slepe žudikus,,. va kad ir tas faktas kad Aidas gyne visą garlevos pedafilų klaną kažkodel Pikasui visai nieko nesakantis faktas , o juk padorus žmogus turėtų atsisakyti ginti tokius nusikaltelius kai jo žmoną taip atkaklei ,,kovoje,, su pedafilais.
Mane pritrenkia ne tai,kad reikia su kažkuo polemizuoti,bet tai,kad rašantys stankūnaitės gerbėjai,sugeba mąstančius ir protaujančius žmones,panardinti savo primityviuose ir bukuose kaltinimuose...Normalioje situacijoje į juos net dėmesio nekreiptum,bet kas keisčiausia ,šiuos bukus kaltinimus pateikia ir prokuratūra ....Norisi pasitikrinti ar nesapnuoju nes realiame gyvenime negali būti,kad grįžome atgal į viduramžius...
kaip jiems negėda....Viršūnė, lyg pasityčiojimas iš tautos ir lyg svarbesnių nusikalrimų nėra? Geriau tirtų "skenduoles" mergaites.Teisėsauga pasiekė niekšybės viršūnę
Didžiausia mūsų nelaimė, kad mes, užmiršę įvykių sekas, nebeįstengiame suprasti kokiame spektaklyje ir kokius vaidmenis vaidiname. Tie, kurie mėgina giliau ir nuodugniau aiškintis painią dabartinės mūsų istorijos dramaturgiją, yra arba nutildomi, arba apklijuojami sąmokslo teorijų kūrėjų etiketėmis, nors iškalbingas paradoksas - patys aiškina, kad sąmokslai kuriami prieš juos.
Garliavos mergaitės istorija apnuogino mūsų mąstymo skilimą ir priešpriešą „žinau – nežinau“ performulavo į opoziciją „tikiu – netikiu“, kad mergaitė buvo seksualiai prievartaujama. Į pirmosios priešpriešos lygtį nedelsiant privalėjo atsakyti mūsų teisėsauga. Pradėkim aiškintis nuo pirmojo tikro fakto, kurio niekas negali nuneigti. Pirmoji auka – Jonas Furmanavičius. Tarkim, jis galėjo būti sutrikęs po Drąsiaus Kedžio jam mestų kaltinimų baisiu pedofilijos nusikaltimu. Niekas nepaneigs ir kito fakto, kad teisėjas važiavo į Vilnių pas savo kurso draugą, tuometinį Generalinį prokurorą A. Valantiną, prašydamas pagalbos. Logiškai mąstant, A. Valantinas privalėjo kolegai J. Furmanavičiui pasiūlyti parašyti Gen. Prokuratūrai pareiškimą ir pradėti baudžiamąją bylą D. Kedžiui už viešai skleidžiamą šmeižtą. Nepasiūlė, paprašė apsiraminti ir palaukti, esą reikalai susitvarkys. Kodėl? Vadinasi, kažkokie reikalai iš tikro buvo. Kaip tie reikalai „patys tvarkėsi“, visi matėme. Taip jie „tvarkosi“ ir iki šios dienos. Pirmasis epizodas rodo visą šios kraupios istorijos šerdį, kad mūsų teisėsauga, o po to ir kitos valdžios šakos pateko į labai blogą scenarijų. Gal kažkam pasirodė, kad pakaks „pašalinti kliūtį“, Joną Furmanavičių, kuris, nesulaukęs kolegų „stogo“ ir varomas į kampą, galėjo prabilti. Įsivaizduokime, kad toks įvykis atsitinka, tarkim, Amerikoje. Būtų sukelta ant kojų visa policija, FTB ir kitos tarnybos, žudikas kaip mat būtų sučiuptas, nuteistas ir pasodintas į elektros kėdę. Mūsiškiai, panašu, kad tik imitavo tariamo žudiko gaudynes. Kodėl? Greičiausiai todėl, kad pagal scenarijų gyvo D. Kedžio ir jo liudijimų teisme labiausiai nereikėjo, kaip nereikėjo pradėti ir bylos dėl teisėjo nužudymo. Visa tolesnė įvykių seka po šių pirmųjų epizodų buvo klaidų virtinė, vieną klaidą norint uždengti kita, kol visą klaidų pynę vainikavo absurdiškas Klonio šturmas ir mergaitės pagrobimas. Užmirškime, nuo ko viskas prasidėjo ir kaip ten buvo. Lengviau pasidarys gyventi.
Deja, siužetas rutuliojas toliai ir jo pabaigos nesimato. Į šį nevykėlių sukurptą scenarijų įpainiota labai daug mūsų valstybės struktūrų ir asmenų. Net Prezidentė. Spaudos konferencijoje liepos dvyliktą dieną Prezidentė su neslepiamu pasidygėjimu atsakė į žurnalisto klausimą: „Taip, aš tikrai tą patį galiu pakartoti. Mergaitę buvo galima atiduoti tik tada, kada mergaitė buvo paruošta psichologiškai tokiam procesui. Tuo metu tai nebuvo padaryta. Kodėl aš turėčiau atsiiminėti žodžius, aiškintis ir daryti kažkokius teorinius palyginimus. Ir iš viso, ar Lietuvoje nėra kitų problemų“. Pats svarbiausias valstybės vadovės atsakyme yra paskutinis sakinys. Ji siūlo užmiršti mergaitę ir mano, kad kitos problemos nutrins, nugramzdins užmarštin visą šią kraupią istoriją. Supraskite, kas ta viena mergaitė, kai laukia grandioziniai Atominės elektrinės statybos planai, švietimo ir pensijų reforma ir dar bala žino kas? Toks dehumanizuotas mąstymas rodo moralinį mūsų valdžios degradavimą. Niekam nevalia skriausti vaiko vardan kažkokių abstrakčių tikslų. Kai paminamas šis fundamentalus moralės principas, prasideda fašizmas. Ačiū Dievui Lietuvoje dar yra likę žmonių, nepraradusių jautrumo. Ir jie mergaitės neužmirš, kad ir kaip to siektų scenaristai ir jų scenarijų vykdytojai.
Prabėgo jau du mėnesiai po Klonio šturmo. Scenaristai mergaitę paslėpė. Jokių žinių, jokių reportažų apie laimingą mamytės ir mergaitės gyvenimą nėra. Jei mergaitei iš tikro gera su mamyte, triušiu ir dviem kaukėtais apsauginiais gyventi, tai kodėl tie siužetai kasdien netiražuojami žiniasklaidoje ir žydruosiuose TV ekranuose. Buvo juk iš pradžių ketinta tai daryti reportažu iš autobusiuko, buvo dar dvi tetos Vilija Abramikienė ir Virginija Baltraitienė, aplankiusios mergaitę, o po to – tyla. Scenarijuj kažkas negerai. Iš pradžių tarytum buvo mėginta sakyti, kad mergaitė papasakos visai Lietuvai, kaip Kedžių – Venckų klanas jai įkalbėjo pedofilijos istoriją, dabar jau sakoma, kad mergaitės kaip liudininkės teismas neapklaus. Ir kodėl rezonansinė byla taip netikėtai atidedama rudeniui? Kodėl mergaitei neleidžiama bendrauti su seneliais, jei ne gyvai, tai bent skaipu, kodėl neleidžiama telefonu paskambinti tetai, draugams. Sveikai mergaitei juk noris turėti daugiau draugų. Gal tie du kaukėti dėdės ir visai neblogi draugai, bet juk ne bendraamžiai...
Prezidente, o gal jūs išnirkite iš savo puikybės, nupirkite saldainių ir aplankykit mergaitę. Pažiūrėkit, kaip ten ji laiminga laikosi, ar vis dar turi tą triušį, ar miega apsiklojusi ta raudona kaldryte, kurią jai padovanojo tetulė Sonata Vaicekauskienė ir kita geroji fėja su guminėmis pirštinėmis.
Garliavos mergaitės istorija apnuogino mūsų mąstymo skilimą ir priešpriešą „žinau – nežinau“ performulavo į opoziciją „tikiu – netikiu“, kad mergaitė buvo seksualiai prievartaujama. Į pirmosios priešpriešos lygtį nedelsiant privalėjo atsakyti mūsų teisėsauga. Pradėkim aiškintis nuo pirmojo tikro fakto, kurio niekas negali nuneigti. Pirmoji auka – Jonas Furmanavičius. Tarkim, jis galėjo būti sutrikęs po Drąsiaus Kedžio jam mestų kaltinimų baisiu pedofilijos nusikaltimu. Niekas nepaneigs ir kito fakto, kad teisėjas važiavo į Vilnių pas savo kurso draugą, tuometinį Generalinį prokurorą A. Valantiną, prašydamas pagalbos. Logiškai mąstant, A. Valantinas privalėjo kolegai J. Furmanavičiui pasiūlyti parašyti Gen. Prokuratūrai pareiškimą ir pradėti baudžiamąją bylą D. Kedžiui už viešai skleidžiamą šmeižtą. Nepasiūlė, paprašė apsiraminti ir palaukti, esą reikalai susitvarkys. Kodėl? Vadinasi, kažkokie reikalai iš tikro buvo. Kaip tie reikalai „patys tvarkėsi“, visi matėme. Taip jie „tvarkosi“ ir iki šios dienos. Pirmasis epizodas rodo visą šios kraupios istorijos šerdį, kad mūsų teisėsauga, o po to ir kitos valdžios šakos pateko į labai blogą scenarijų. Gal kažkam pasirodė, kad pakaks „pašalinti kliūtį“, Joną Furmanavičių, kuris, nesulaukęs kolegų „stogo“ ir varomas į kampą, galėjo prabilti. Įsivaizduokime, kad toks įvykis atsitinka, tarkim, Amerikoje. Būtų sukelta ant kojų visa policija, FTB ir kitos tarnybos, žudikas kaip mat būtų sučiuptas, nuteistas ir pasodintas į elektros kėdę. Mūsiškiai, panašu, kad tik imitavo tariamo žudiko gaudynes. Kodėl? Greičiausiai todėl, kad pagal scenarijų gyvo D. Kedžio ir jo liudijimų teisme labiausiai nereikėjo, kaip nereikėjo pradėti ir bylos dėl teisėjo nužudymo. Visa tolesnė įvykių seka po šių pirmųjų epizodų buvo klaidų virtinė, vieną klaidą norint uždengti kita, kol visą klaidų pynę vainikavo absurdiškas Klonio šturmas ir mergaitės pagrobimas. Užmirškime, nuo ko viskas prasidėjo ir kaip ten buvo. Lengviau pasidarys gyventi.
Deja, siužetas rutuliojas toliai ir jo pabaigos nesimato. Į šį nevykėlių sukurptą scenarijų įpainiota labai daug mūsų valstybės struktūrų ir asmenų. Net Prezidentė. Spaudos konferencijoje liepos dvyliktą dieną Prezidentė su neslepiamu pasidygėjimu atsakė į žurnalisto klausimą: „Taip, aš tikrai tą patį galiu pakartoti. Mergaitę buvo galima atiduoti tik tada, kada mergaitė buvo paruošta psichologiškai tokiam procesui. Tuo metu tai nebuvo padaryta. Kodėl aš turėčiau atsiiminėti žodžius, aiškintis ir daryti kažkokius teorinius palyginimus. Ir iš viso, ar Lietuvoje nėra kitų problemų“. Pats svarbiausias valstybės vadovės atsakyme yra paskutinis sakinys. Ji siūlo užmiršti mergaitę ir mano, kad kitos problemos nutrins, nugramzdins užmarštin visą šią kraupią istoriją. Supraskite, kas ta viena mergaitė, kai laukia grandioziniai Atominės elektrinės statybos planai, švietimo ir pensijų reforma ir dar bala žino kas? Toks dehumanizuotas mąstymas rodo moralinį mūsų valdžios degradavimą. Niekam nevalia skriausti vaiko vardan kažkokių abstrakčių tikslų. Kai paminamas šis fundamentalus moralės principas, prasideda fašizmas. Ačiū Dievui Lietuvoje dar yra likę žmonių, nepraradusių jautrumo. Ir jie mergaitės neužmirš, kad ir kaip to siektų scenaristai ir jų scenarijų vykdytojai.
Prabėgo jau du mėnesiai po Klonio šturmo. Scenaristai mergaitę paslėpė. Jokių žinių, jokių reportažų apie laimingą mamytės ir mergaitės gyvenimą nėra. Jei mergaitei iš tikro gera su mamyte, triušiu ir dviem kaukėtais apsauginiais gyventi, tai kodėl tie siužetai kasdien netiražuojami žiniasklaidoje ir žydruosiuose TV ekranuose. Buvo juk iš pradžių ketinta tai daryti reportažu iš autobusiuko, buvo dar dvi tetos Vilija Abramikienė ir Virginija Baltraitienė, aplankiusios mergaitę, o po to – tyla. Scenarijuj kažkas negerai. Iš pradžių tarytum buvo mėginta sakyti, kad mergaitė papasakos visai Lietuvai, kaip Kedžių – Venckų klanas jai įkalbėjo pedofilijos istoriją, dabar jau sakoma, kad mergaitės kaip liudininkės teismas neapklaus. Ir kodėl rezonansinė byla taip netikėtai atidedama rudeniui? Kodėl mergaitei neleidžiama bendrauti su seneliais, jei ne gyvai, tai bent skaipu, kodėl neleidžiama telefonu paskambinti tetai, draugams. Sveikai mergaitei juk noris turėti daugiau draugų. Gal tie du kaukėti dėdės ir visai neblogi draugai, bet juk ne bendraamžiai...
Prezidente, o gal jūs išnirkite iš savo puikybės, nupirkite saldainių ir aplankykit mergaitę. Pažiūrėkit, kaip ten ji laiminga laikosi, ar vis dar turi tą triušį, ar miega apsiklojusi ta raudona kaldryte, kurią jai padovanojo tetulė Sonata Vaicekauskienė ir kita geroji fėja su guminėmis pirštinėmis.
oooooo kiek daug zinai -tai gal zinai ar dalyvavai nuzudant KEDI,USA IR KT,zmogau esi susipykes su savimi
Gaila, kad neringutė pro ten nevažiavo
stalinine teise susidoroti buvo galima ne tik su tiesioginiais asmenimis,bet ir su visa gimine,kaimynais ir bendradarbiais.Kadangi jie nepastebejo ,,liaudies priesu,,.Dazniausiai mokslus baige pagal Visinskio teorijas,dabartiniai tesia slovinga sovietu kelia.
Ir mane rinkit, velniai griebtų! Kur aš dėsiuos?
Mane irgi buvo suėmę drauge su Kedžiu, bet man pavyko pasprukti ir pasislėpti pas kėdienę. Tris savaites slapsčiausi ir maitinausi vien bulviniais blynais. Siaubinga!
Ketinama pareikšti įtarimus N. Venckienės tėvams ir tetai