Per penktadienį, lapkričio 13 d., Paryžiuje įvykusias šešias teroristines atakas žuvo bent 128 žmonės, o sužeisti per 180. Šūviai aidėjo trijuose restoranuose, „Bataclan“ koncertų salėje, įvykdyti keli sprogimai šalia Prancūzijos nacionalinio stadiono, kur tuo metu vyko futbolo rungtynės tarp Prancūzijos ir Vokietijos komandų. Paryžiuje paskelbta nepaprastoji padėtis ir trijų dienų gedulas.
„Bet, antra vertus, reikia prisiminti, kad šalyje gyvena koks 50 mln. žmonių. Nežinau, kiek yra musulmonų policinininkų, kiek yra musulmonų, kurie dirba žvalgyboje. Nes manyčiau, kad žinodama, kaip Vakarai gali sekti elektroninius ir telefoninius ryšius, jie vengia tų ryšių, kur juos galėtų iššifruoti, susitinka ir pasikalba kur nors. Čia yra labai blogai. Prancūzijos saugumo tarnybos turi labai rimtai galvoti, ką daryti. Tai parodys, kad visų šalių žvalgybos turi gerokai labiau koordinuoti savo darbą“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo K. Girnius.
Paklaustas, kas galėjo sukelti nemenką teroristinių išpuolių bangą šalyje, VU TSPMI docentas teigė, kad priežasčių gali būti daug, nereikia apsiriboti vien liberalia Prancūzijos imigracijos politika ir multikultūrine aplinka.
„Manyčiau, kad atsirasti teororui Sirijoje yra daug priežasčių. Visgi, kaip bebūtų, yra daug musulmonų Prancūzijoje, sakykim, apie 5 mln. žmonių. Dauguma jų gyvena ganėtinai sudėtingomis sąlygomis, nepasisekė Prancūzijai juos integruoti. Apskaičiuojama, kad apie 60-70 proc. Prancūzijos kalinių – musulmonai. O kalėjimai yra gera dirva organizuoti tokias kovines organizacijas. <...> Manau, kad reikalai gerokai sudėtingesni. Čia negalima būtinai kaltinti multikultūralizmo. <...> Reikia atskirti: multikultūralizmas yra vienas dalykas, turi šiokių tokių teigiamų aspektų. Kitas dalykas yra imigracijos politika. Bet čia yra labai sudėtingi dalykai“, - kalbėjo docentas.
Visą laidos „Dienos klausimas“ įrašą galite išgirsti ČIA.
