Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Klanininkas bando pirsti savo "teisybe" .Lauk!
jas reiketu vadinti issigimelemes ir degrademes,nes tai jau darosi panasu i kriminalines gaujas ir daugelis salies banditu,tarp ju ir magnatai,seka tu cingis-chan ordu pedomis.O ir kaip nesulyginsi sio slogaus ir parazitinio de facto su teleloto loterija: 1 elitsudis laivi Pilna lovi,o sunese po kruopelyte-lieka it blusa kande(geriausiu atveju,dziaugsis numesta ispurvinta juodadesimtine-a la russian snaps,kad dar durnesni butumet..),ka siulo rypuojantis autorius-taip ir nesupratau,gal prikvies kokia kongresmenu delegacija ar Amerikos balso reporterius,kad pasidziaugtu 'laisvo pasaulio'padariniais,ivedus salyje sasal(deMON)EYsratija..?
GIRNIAU,
Kol tu neatgailausi už už savo didžiąją nuodėmę, kai dalyvavai perversme prieš R. Paksą, tol visos tavo pastangos įgyti bent kiek didesnį pasitikėjimą, lygios nuliui.... Jūs gi dabar visi srebiate tos jūsų nuodėmės vaisius. Juk V. Adamkus buvo reikalingas oligarchams ir mafijai, kad galėtų daryti tai ką dabar su Lietuva ir daro. ir prie to prisidėjote jūs visi perversmininkai. Vieni iš naivumo, kiti iš kvailumo, tačiau atgailauti visvien reikės.
Šis ponas šitiek metų mus mokė kaip išsivaduti iš komunistinio jungo, taip ir nesygebėjęs mums padėti kol patys neišsivadavome ir dabar mus kažko moko. Gal jau laikas jam mūsų nebemokyti, nes vistiek jis mums svetimų teorijų skleidėjas
Vadinamieji socdemai pasirodė didžiausiais savanaudžiais. Jie tekalba, mes nusprendėme, mes manome, mūsų partijai reikia... Valstybės lyg ir nėra,tuo labiau piliečių ir jų socialinių garantijų.Gal klystu,bet matyt prasčiokams tai patinka,kai juos laiko besmegeniais.
Ponui Girniui reikėtų atidžiau pažvelgti į partijas ir atskirti politikus, nuo politikierių ir aferistų.Teisingai pastebima,kad perbėgėliai seimą padaro neįgalų,marionetinį ir toks seimas jau niekam nebeatstovauja.Teisiškai - nonsensas ir turi išsiskirstyti.Įstatymai tokio seimo negalioja.
Teisingas straipsnis, tik klausimas iškyla toks. Ką daryti, kad situacija pasikeistų?
Dešiniųjų "kairumas" ir kairiųjų "dešinumas" bei "vieno lyderio" partijos gerai išnarstytos bene prieš metus skelbtame Pauliaus Saudargo straipsnyje-laiške redaktoriui "Naujajam židiny". Netyčia pateko į rankas per šių metų knygų mugę (niekada neskaičiau tokių tarpukariu kvepiančių leidinių :)), nustebino aktualumu.
PS siūlo iš vienmatės 'kairė-dešinė' pereiti prie trimatės partijų vertinimo sistemos. Tradicija skirstytis į kairiuosius ir dešiniuosius atsirado po Prancūzijos revoliucijos, į dešinę susėdus konservatyviau, į kairę - radikaliau nusiteikusiems atstovams. Bet ryškiai stiprėjant politikų ryšiams su verslu ir Lietuvoje praktiškai nesant nei vienos ideologiškai nuoseklios partijos ("socdemai" atstovauja stambų kapitalą, konservatoriai realizuoja socialistines idėjas, gal tik libsąjūdis - net perdaug nuosekliai - liberalus) o daliai partijų apskritai atstovaujant ne ideologiją, o interesų grupes, vienos ašies sistema aiškiai nebetinka. Taigi:
Y: Konservatizmas PS taikliai pavadintas "taikymo greičiu". Priešingybė - radikalizmas. (Aišku, konservatoriai pavadinti "stabdžiais", galėtų įsižeisti :))
X: Laisvės/lygybės ašis (antagonizmas, nes nei vieno iš šių idealų negalima įgyvendinti neaukojant kito)
Z: Materializmo/nematerializmo (arba krikščioniškosios demokratijos) ašis
Dominuojančių ligos atvejų diagnozės:
1) partijos nepakankamai (kai kuriais atvejais - švelniai tariant) atstovauja prisiimtai ideologijai 2) partijos yra "žinomo lyderio" partijos (Paulausko) 3) partijos-nepartijos, o interesų grupės, neatstovaujančios jokioms tradicinėms ideologijoms (libdemai, darbiečiai, valstiečiai, pilietininkai).
2) ir 3) vienas kitam neprieštarauja, pvz. tiek Paulauską tiek Paksą aš asmeniškai priskirčiau abiems.
Rekomenduoju paskaityti.
[panaudotos citatos iš minėto straipsnio]
PS siūlo iš vienmatės 'kairė-dešinė' pereiti prie trimatės partijų vertinimo sistemos. Tradicija skirstytis į kairiuosius ir dešiniuosius atsirado po Prancūzijos revoliucijos, į dešinę susėdus konservatyviau, į kairę - radikaliau nusiteikusiems atstovams. Bet ryškiai stiprėjant politikų ryšiams su verslu ir Lietuvoje praktiškai nesant nei vienos ideologiškai nuoseklios partijos ("socdemai" atstovauja stambų kapitalą, konservatoriai realizuoja socialistines idėjas, gal tik libsąjūdis - net perdaug nuosekliai - liberalus) o daliai partijų apskritai atstovaujant ne ideologiją, o interesų grupes, vienos ašies sistema aiškiai nebetinka. Taigi:
Y: Konservatizmas PS taikliai pavadintas "taikymo greičiu". Priešingybė - radikalizmas. (Aišku, konservatoriai pavadinti "stabdžiais", galėtų įsižeisti :))
X: Laisvės/lygybės ašis (antagonizmas, nes nei vieno iš šių idealų negalima įgyvendinti neaukojant kito)
Z: Materializmo/nematerializmo (arba krikščioniškosios demokratijos) ašis
Dominuojančių ligos atvejų diagnozės:
1) partijos nepakankamai (kai kuriais atvejais - švelniai tariant) atstovauja prisiimtai ideologijai 2) partijos yra "žinomo lyderio" partijos (Paulausko) 3) partijos-nepartijos, o interesų grupės, neatstovaujančios jokioms tradicinėms ideologijoms (libdemai, darbiečiai, valstiečiai, pilietininkai).
2) ir 3) vienas kitam neprieštarauja, pvz. tiek Paulauską tiek Paksą aš asmeniškai priskirčiau abiems.
Rekomenduoju paskaityti.
[panaudotos citatos iš minėto straipsnio]
Kęstutis Girnius: Rinkimų loterija