Kepinant karščiui Europoje, žmonės ieško būdų atsigaivinti: štai kaip galima sau padėti

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Iki šiol Supetare esančio žirgyno savininkai vietiniams ir turistams siūlydavo žirgais Adrijos jūros pakrante pajodinėti. O dabar su šiais gražuoliais jūra galima pasimėgauti kitaip – paplaukioti joje ir taip atsigaivinti. Akivaizdu, patenkinti ir žirgai, ir žmonės.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ūkininkai pradėjo javapjūtę ir prognozuoja kainas: „Priklausomai, ką ponas iš Amerikos pasakys“

Ekonomistai Lietuvoje stebi retą reiškinį: „Net ir pakilus kuro kainoms...“

Andriaus kaimynas padarė sunkiai protu suvokiamą nusikaltimą: „Šovė ir nušovė“

„Atvykome čia dėl žirgų ir gavome progą taip puikiai atsigaivinti. Dar nesu geriau praleidusi vasaros atostogų dienos“, – sakė turistė Lana.

+4

Unikalūs būdai atsigaivinti nuo karščio

Žirgyno savininkas šią idėją atgaivino prisiminęs vaikystę, kai karštomis dienomis vesdavo žirgus prie jūros. Iš pradžių jis nė nemanė, kad pramoga sulauks tiek dėmesio. O ir gyvūnai, kepinant daugiau nei 40 laipsnių karščiui, pasiplaukiojimais mėgaujasi.

Dalis turistų Bosnijoje dėl karščio net keičia savo atostogų planus ir vietoje ekskursijų miestuose keliauja aplankyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Vjetrenicos olos. Atvykusieji čia gali paklaidžioti daugiau nei septynis kilometrus besidriekiančiais koridoriais ir tikrai atvėsti, nes vadinamojoje „Vėjo oloje“ visus metus vyrauja maždaug 11 laipsnių temperatūra.

„Lauke šiandien beprotiškai karšta – karštis tiesiog nepakeliamas. O čia pasitinka maloni vėsa, tarsi nemokamas oro kondicionierius. Nekantrauju patekti į vidų“, – tikino turistė iš Anglijos Mila.

Tuo metu Asyžiuje net ir didelė kaitra neatbaidė būrio piligrimų, kurie čia laukia popiežiaus Leono, atvykusio paminėti 800-ųjų Šventojo Pranciškaus mirties metinių. Kad laukimas neapkarstų, tikintieji gaivinasi vandens dulksna. Dėl karščio jie nesirauko, priešingai – šypsosi ir galiausiai sulaukia Šventojo Tėvo.

Mokslininkų įspėjimai ir sausros žala žemės ūkiui

Kaitros padariniai akivaizdūs ir Londone. Įprastai čia parkai žaliuoja, o dabar viskas išdegę. Tad britai jau dabar deda pastangas ir aiškinasi, kaip nuo karščio anomalijų apsisaugoti ateityje. Tai ypač aktualu miestų gyventojams. Ir štai pavojingas, raudonuojančias zonas jau dabar galima pamatyti: britai pradeda fiksuoti vadinamąjį Karščio salų indeksą miestuose. Jis padės nustatyti vietas, kuriose gyventojai yra labiausiai pažeidžiami dėl karščio.

Šių metų sausra – galvos skausmas ir ūkininkams. Štai vokietis Michaelis kukurūzų derlių nuiminėti pradėjo anksčiau, tačiau tas derlius jo nedžiugina. Bavariją jau du mėnesius alina sausra, dėl kurios dalis kukurūzų taip ir nesuformavo burbuolių.

„Mūsų regione beveik du mėnesius praktiškai nebuvo kritulių. Tai katastrofiška, ypač grūdiniams augalams. Fiksuojame prasčiausią grūdų derlių nuo tada, kai pradėti vykdyti tokie stebėjimai. Be to, ekstremalūs orai atnešė ir krušos, kuri taip pat pridarė žalos“, – sakė ūkininkas Michaelas Pellmeyeras.

Kokia bus šių metų sausros žala Europos žemės ūkiui, dar skaičiuojama, tačiau jau dabar aišku, kad nuostoliai bus reikšmingi.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.