Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos šventosios Mišios, o prieš altorių išrikiuotos 24 urnos. Jose kremuoti palaikai žmonių, kurie pasiryžo kilniai misijai – paaukojo savo kūnus medicinos mokslui. Į jautrią atsisveikinimo ceremoniją susirinkę artimieji dalijosi prisiminimais. Ramunė ir Adolfa laidojo giminaitę, kuri tapti kūno donore nusprendė sulaukusi jau garbaus amžiaus – perkopusi devyniasdešimtmetį.
„Jos krikšto duktė papasakojo tą istoriją, kad taip galima aukoti save, ir jinai sugalvojo pasitarnaut žmonijai. Ji pati paskambino, susitarė, parašė ir mes turėjom tik būti liudininkai“, – sakė artimoji Ramunė Žukauskienė.
O mirė senolė sulaukusi 100 metų.
„Išgirdo, kad keli žmonės giminėj taip yra padarę, tai sako – aš dar gyvensiu, kad manęs ir nebus, aš jausiuosi kaip gyvenu, studentai mokinsis, paims kaip pavyzdžius studentams“, – pasakojo artimoji Adolfa Adutė Aleksaitienė.
Žmonės pasakoja, kad po tokio artimųjų sprendimo buvę daug neigiamų aplinkinių reakcijų.
„Kaimynai, kai mirė mamuliukas ir ji atidavė save taip – neatėjo net į Mišias, sako, kaip ji galėjo taip padaryti, nu pažiūros ne tokios žmonių“, – kalbėjo A. Adutė Aleksaitienė.
Į bažnyčią rinkosi ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendruomenė
Studentai dėkingi, nes tik tyrinėdami realų kūną gali geriau pažinti žmogaus organizmą, apžiūrėti ir paliesti tikrus organus, kraujagysles, nervus, audinius ir palyginti, kaip, pavyzdžiui, pasikeičia organai, pažeisti įvairių ligų.
„Labai svarbu, nes vienas dalykas, ką tu matai vadovėliuose, ir kitas – prie ko tu gali prisiliesti, paskui, vėlesniuose kursuose tu žinai, kaip viskas atrodo. Labai svarbu, mes esame dėkingi tam, dėkingi, kad galime mokytis, dėkingi visa patirtimi“, – aiškino studentė Rugilė Kriaučiūnaitė.
„Turime suprasti, kad jei mes nematysime, kaip yra iš tikrųjų, ateityje gali pasitaikyti žiauresnių klaidų, kurių neišeis pataisyti“, – minėjo studentė Augustė Niauraitė.
„Simuliacinė priemonė vaizduoja vieną dažniausiai pasitaikantį bendrinį atvejį, o kiekvienas mes esame unikalūs, netgi mūsų kairė ir dešinė skiriasi, mes pasižymim įvairiomis variacijomis, ir tą svarbu žinoti chirurgijoje ir kituose sveikatos moksluose“, – pasakojo LSMU Anatomijos instituto vadovas Darius Batulevičius.
Nors kasmet vis daugiau žmonių ryžtasi paaukoti kūną mokslui, jų, pasak dėstytojų, galėtų būti daugiau.
„Per metus gauname apie 10 kūnų, pareiškimų paskutinės valios sulaukiame apie 30. Bet kūnų trūksta, galėtume gauti ir daugiau, ir tai užtikrintų geresnį specialistų paruošimą“, – sakė D. Batulevičius
Po šventų Mišių nešini urnomis studentai ir artimieji patraukė iš bažnyčios. Jie keliavo į Petrašiūnų kapines. Kaune tai buvo pirmoji tokia ceremonija, kai kūnų donorai laidojami bendroje kapavietėje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lėšomis. Iki šios dienos kremuoti palaikai būdavo atiduodami laidoti artimiesiems arba urnos ilgus metus saugotos anatomijos muziejuje. Prieš pusmetį tokią bendrą laidotuvių ceremoniją rengė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas.
Rima ten laidojo abu savo tėvus ir prasitarė, kad ir pati tęs jų pradėtą misiją.
„Pirmiausia tėtis praskynė kelią, po to mamytė, tėtis mamytės sulaukė, ir aš pasirašiau, visi trys paaukojom savo organizmus. Ką tik įteikiau tą lapą“, – kalbėjo artimoji Rima Matutienė.
Kūno donorystė visuomenėje vis dar labai jautri tema. O dvasininkai sako, kad tai ypatinga dovana.
„Kad kiti gyventų, kad kitas turėtų pažinimą. Čia mes suprantame kaip didžiulę meilės dovaną ir pažinimui, ir žmonijos šeimai“, – sakė arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto duomenimis, per 20 metų aukštoji mokykla yra sulaukusi virš pusės tūkstančio žmonių paskutinės valios pareiškimų, kad jų kūnas būtų skirtas studentų mokymams.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
