Stichinių nelaimių Kaune šįmet dar nebuvo, bet pinigai joms likviduoti beveik išsemti.
Kauno miesto administracijos vadovas disponuoja rezervo fondu, kurio pinigai turėtų atitekti sudėtingoms, nenumatytoms situacijoms spręsti, stichinių nelaimių padariniams likviduoti. Šįmet fonde buvo 2,7 mln. litų. Tačiau per pirmąjį šių metų pusmetį iš jo išdalyta 1,592 mln. litų, o praėjusį mėnesį fondas "išseko" dar maždaug penktadaliu. Kauno miesto tarybos nario Gintauto Labanausko skaičiavimu, administracijos direktoriui patikėtame fonde teliko maždaug 0,5 mln. litų.
Didžioji pinigų dalis skirta nieko bendro su stichinėmis nelaimėmis neturintiems įvykiams, projektams ar organizacijoms finansuoti. Pavyzdžiui, 150 tūkst. litų atiteko Juozapavičiaus prospekto techniniam projektui koreguoti, 15 tūkst. - režisieriaus Arūno Matelio filmui "Prieš parskrendant į Žemę" demonstruoti Japonijoje, 200 tūkst. - Kauno choreografijos mokyklai išlaikyti, 15 tūkst. - Kauno moterų rankinio klubui "Žalgiris" ir 117 tūkst. litų - viešajai įstaigai Kauno "Žalgirio" rėmėjai, tiesiogiai atsakingai už garsiausio Lietuvos krepšinio klubo finansus, paremti.
Švaisto lėšas.
"Didžiąją dalį šių išlaidų Kauno miesto savivaldybė galėjo suplanuoti iš anksto, tuomet nereikėtų imti pinigų iš rezervinio fondo, - įsitikinęs G.Labanauskas. - Juk Choreografijos mokykla ar "Žalgirio" rėmėjas finansuojami nuolat. Tai negi tam nebuvo galima skirti ir šių pinigų iš biudžeto?"
Anot jo, miestas turi remti kultūros ar sporto įvykius. Tačiau tai daryti reikėtų įprastu būdu - iš biudžeto ar programų lėšų. "Rezervo fondas turėtų būti skirtas ypač komplikuotoms situacijoms spręsti," - teigė jis.
G.Labanausko tvirtinimu, tai, kad nepagrįstai imamos rezervo fondo lėšos, nėra gerai. "Iki metų pabaigos - dar visas pusmetis. Ką darysime, jei mieste įvyks kas nors rimto, o rezervo fondas bus tuščias?" - piktinosi politikas.
Negali prieštarauti
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas LŽ pripažino, kad rezervo fondo pinigai kartais skiriami ne pagal paskirtį. "Tarybos nariai retsykiais katastrofas įžvelgia ir sporto reikaluose", - sutiko jis.
Tačiau direktorius sakė, kad neturi realios teisės spręsti, kaip turi būti paskirstytas rezervo fonde sukauptas kapitalas. "Nors oficialiai teigiama, kad Biudžeto ir finansų komiteto rekomendacijos tėra patariamojo pobūdžio, iš tiesų būtent jame dirbantys tarybos nariai nusprendžia, kam duoti pinigų, o kam - ne", - aiškino V.Gudėnas.
Administracijos direktoriaus tvirtinimu, net jei jis ir nesutiktų pasirašyti dokumentų, numatančių rezervo fondo išlaidas, tai galėtų padaryti šio komiteto pirmininkė.
Nemato problemų
Kauno miesto savivaldybės Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė LŽ patikino, jog administracijos direktoriaus rezervo fondas skirstomas pagal galiojančias taisykles. "Jose numatoma, kad pinigai gali būti išleidžiami ne tik stichinėms nelaimėms, bet ir kitiems svarbiems įvykiams, apie kuriuos iš anksto nežinota", - aiškino ji.
Tačiau kodėl iš rezervo fondo buvo remta Kauno choreografijos mokykla, VšĮ Kauno "Žalgirio" rėmėjas ar rankininkės, E.Gudišauskienė atsakyti negalėjo. "Kai buvo sprendžiamas "Žalgirio" klausimas, komiteto posėdyje nedalyvavau, - dėstė miesto politikė. - Kodėl remtos rankininkės? Matyt, taip reikėjo."
Anot jos, administracijos direktoriaus rezervo fondas tikrai nebus visas iššvaistytas. "Pinigų liks, o jei ne, atsitikus nelaimei rasim, iš kur paimti", - LŽ patikino E.Gudišauskienė.
Kristina KUČINSKAITĖ
