„Katastrofa“ – išklojo visą tiesą apie 2 kūdikių mirtis ir Lietuvos apsileidimą

Kas vyksta Lietuvoje, kad per porą dienų šalį sukrėtė dviejų kūdikių mirtys, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškinosi teisininkas Gintaras Černiauskas ir psichologas Edvardas Šidlauskas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Jautru iki ašarų – mama atsisveikina su mirusiu 3 savaičių mažyliu: į karstą įdėjo, kas brangiausia

Paaiškėjo, nuo ko mirė 3 savaičių kūdikis – mama atskleidė mirties priežastį

Dėl susirinkimų organizavimo pažeidimo Alytaus gimnazijoje – policijos teisena

Per kelias dienas mes pamatėme net dviejų kūdikių mirtis. Kas vyksta Lietuvos šeimose ir ką parodo šitos skaudžios netektys?

E. Šidlauskas: Mano nuomone, tai parodo, kad Lietuvoje yra labai rimtas poreikis pagalbai šeimoms. Šis poreikis yra neatliepiamas ir tokie atvejai apnuogina tą problemą. Mamos, tėvai neturi pakankamai kažkokių gebėjimų, finansinių, psichologinių, socialinių resursų.

Ar šeimos kitose šalyse sulaukia daugiau dėmesio?

Ar kitų šalių situacijos būna sudėtingos? Gal šeimos, jeigu atsiduria tokiose problemose, sulaukia daugiau finansavimo ir pagalbos? Kaip jums atrodo?

E. Šidlauskas: Įvairiai. Tos pagalbos, man atrodo, kažkaip daugiau pasaulyje. Netgi tokios valstybės, kurių mes nemėgstame, dovanoja butus šeimoms, kuriose daugiau vaikų. Kažkaip keista, kad Lietuvoje tai yra labai palikta: „Čia tavo reikalas. Norite, turėkite vaikų, nenorite, neturėkite.“ Toks požiūris.

Kita vertus, valstybė be piliečių neturi ateities. Mes jau dabar turime tą problemą, kad neaišku, kas mokės tas pensijas. Mes dabar visi čia dirbantys. Kas? Iš kur tas? Neaišku, nes mažėja demografija, ji yra negatyvi. Sakyčiau mes labai aplaidžiai žiūrime į svarbiausią, aš manau, valstybės sritį: šeima ir vaikai. Be to nieko nėra.

Mažylių mirtys išties sukrėtė Lietuvą, beveik kasdien matome vieną ar kitą žinią apie tai. Ką parodo tos situacijos kalbant apie Lietuvą?

G. Černiauskas: Aš pritarčiau tai nuomonei, kad yra per mažas dėmesys šeimoms. Ypatingai toms šeimoms, kurios ką tik susilaukia vaiko, kadangi čia nebe pirmas atvejis Lietuvoje, kai kūdikiai žūsta. Šis atvejis lygiai tai ir parodė. Aš manau, kad tos 24 dienos, kiek tas kūdikis išgyveno, greičiausiai yra pogimdyvinės depresijos problema.

Mes labai mažą dėmesį skiriame būtent šiai problemai. Aš turėjęs esu bylą, kai mama parsivežė kūdikį, susirgo pogimdyvine depresija ir nusižudė kartu su kūdikiu. Šios istorijos kaip tik apnuogina Lietuvoje egzistuojančią problemą, kad po gimdymo yra labai mažai sulaukiama specialistų dėmesio.

Reikia įvertinti mamos būklę, nustatyti, ar viskas yra gerai, ar svarbu, kad galima būtų išleisti juos į namus. Lygiai taip pat, aš manyčiau, kad specialistai turėtų lankytis namuose nuolat, kad būtų galima įsitikinti, jog viskas yra gerai šeimoje.

Ar pakako tarnybų pagalbos?

Kalbant apie Alytaus situaciją, tiek kaimynai, tiek tarnybos minėjo, kad šeimai, mamai buvo teikiama vienokia ar kitokia pagalba. Kaimynai sako, kad to neužteko, reikėjo nepalikti vienos ir skirti daugiau dėmesio. Kaip jūs įvertintumėte tai?

G. Černiauskas: Aš įvertinčiau labai paprastai. Pirmiausia žiūrėkime ne į tai, kas yra pasakyta, bet koks yra tos pagalbos rezultatas. Jeigu būtų iš tikrųjų tinkama pagalba, aš manau, kad tokių problemų nebūtų buvę. Tai šiuo atveju yra formalus atsišaudymas, kad esame, kažkokį dėmesį rodėme, kažkokias aplinkybes bandėme aiškintis, o įvyko, kaip įvyko.

Tai mažų mažiausiai yra keistas tarnybų pasiaiškinimas. Šiuo atveju, aš manau, kad mama tikrai turėjo problemų ir tos problemos buvo akivaizdžios. Jos turėjo būti specialistų įvertintos, konstatuotos ir reikėjo imtis tam tikrų priemonių. Šitų pasekmių tikrai galima buvo išvengti.

Po atvejo mama iš karto ryžosi atvirai kalbėti apie tas situacijas, ji pasakojo, kad įvykis galėjo nutikti tiesiog užmigus, kūdikį galėjo prispausti. Šiandien ji taip pat viešina detales, kad yra nustatyta mirties priežastis ir tai nelaimingas atsitikimas: užsprengimas skrandžio turinio. Ką parodo tos situacijos ir tokie atviri judėjimai? Kiek jie yra svarbūs tokiose bylose?

G. Černiauskas: Aš manyčiau, kad mirties priežastį turi nustatyti. Jeigu ji nustatyta, tai turėtų teismo ekspertai įvertinti visas aplinkybes ir tiksliai nustatyti mirties priežastį. Ikiteisminis tyrimas turėtų irgi nustatyti, prie kokių aplinkybių įvyko tas nelaimingas atsitikimas. Lygiai taip pat norėčiau, kad specialistai turėtų įvertinti mamos psichologinę ir psichinę būseną.

Koks mamos pakaltinamumas?

Dėl psichologinės ir psichinės būsenos vyksta vertinimai, stebima situacija, ikiteisminiai tyrimai taip pat vyksta, mirties priežastis dar nėra aiški iš teisėsaugos lūpų. Kiek tokiu atveju yra svarbus pakaltinamumas ir koks yra jo laipsnis?

G. Černiauskas: Pas mus baudžiamajame kodekse kažkada buvo numatytas ribotas pakaltinamumas, tačiau tokios praktikos buvo atsisakyta, iš baudžiamojo kodekso buvo pašalintas ribotas pakaltinamumas. Šiuo atveju pagal įstatymą žmogus pripažįstamas kaltas arba nekaltas.

Tai arba galėjo įvykti nusikalstama veiką, arba dėl tam tikrų aplinkybių jis gali būti atleidžiamas, jeigu buvo nepakaltinamas tuo momentu. Šiuo atveju aš manau, kad jeigu prisidėjo prie kūdikio žūties, tai labai svarbu įvertinti tą jos psichologinę būseną, kuri galėtų būt lengvinamoji aplinkybė.

Manau, kad po pirmo atvejo, kurį aš jau buvau minėjęs, kai mama su kūdikiu nušoko nuo tilto, iš tikrųjų teko aiškintis, kiek ta pagalba yra pas mus organizuojama, nustatinėjamos pogimdyvinės depresijos, kokie požymiai ją atskleidžia, kas turėtų pastebėti, kas turėtų suteikti pagalbą.

Iš tikrųjų Lietuvoje yra labai apgailėtina situacija šiuo klausimu. Aš manyčiau, kad gali būti, jog mama šiuo atveju irgi lygiai taip pat serga pogimdyvine depresija ir galėjo vienokiais ar kitokiais veiksmais prisidėti prie kūdikio žūties.

Pogimdyvinė depresija

Kaip jūs įvertintumėte, ar Lietuvoje nelengva sulaukti tokios pagalbos?

E. Šidlauskas: Aš manau, čia yra tokia esminė problema, kad visuomenė nesuvokia, ką reiškia pagimdyti vaiką. Iš tikrųjų tai yra milžiniškos sąnaudos, fizinės, psichologinės ir taip toliau. Kas po tuo slepiasi? Tai iš tikrųjų yra milžiniška išsekimo būsena biologine, fiziologine prasme.

Nėra psichologinių resursų, mažai jėgų, yra didelė atsakomybė, kuri užkraunama motinai visuomenės, aplinkinių. Tai nėra tik jos reikalas šiuo atveju. Iš tikrųjų tai yra labai sunku. Kiaurą parą išbūti nemiegant išvis arba miegant labai blogai, nepakankamai, nepavalgant, nepasimaitinant. Tai pirmosios savaitės tokios visada ir yra, reikia būti blaiviai, adekvačiai pasitempusiai, mylinčiai mamai.

Kai yra fiziologiniai reiškiniai kaip skausmas, nuovargis, nerimas ir panašiai, apie kažkokius jausmus net nėra kalbos. Juos išstumia tas fizinis stresas, kančios. Jos išstumia bet kokias vertybes, moralę. Apie tai žmonės nebegalvoja, tiesiog yra išlikimo instinktas, baziniai poreikiai, tuo metu vienintelis noras yra pamiegoti, pailsėti, pabėgti nuo kančios.

Tokioje situacijoje atsiranda kone kiekviena mama visame pasaulyje, kai ji pagimdo, čia nėra kažkoks naujas dalykas. Tiesiog mes niekada kaip visuomenė taip negilinome. Kodėl turtingi žmonės, išvis net negimdo, surogatinės mamos atsiranda? Jie nenori kančių, bet nori vaikų. Jie nenori pereiti viso šito kančių kelio, o tai yra kančių kelias.

Jeigu moteris turi vyrą, mamą, kažkokią palaikančią šeimą, tai dar yra ta finansinė parama, o jei yra viena, tai čia yra katastrofa. Tą vaiką išauginti ir taip toliau. Mano praktikoje daug tokių atvejų yra, kai būtent tuo periodu įvyksta įvairūs nelaimingai atsitikimai, buitinės traumos. Tai tas vaikas iškrenta, tai jį kaip nors apdegina, daug tokių kraupių dalykų, nes mama tuo metu negali išlaikyti koncentracijos, dėmesingumo, nuovokos.

Plius, yra kaltės jausmas, nes hormonai tiesiog pasikeičia, mama nustemba, kad ji nebejaučia tos meilės, ir pradeda save kaltinti. Jos ne dėl to nejaučia, kad nemyli, tiesiog baziniai poreikiai užgožia bet kokią meilę. Čia tas pats kaip koncentracijos stovyklose karo metu, žmonės badaudavo, norėjo tik išlikti. Tai ten apie meilę nebūdavo kalbos.

Mes turime didelę spragą šitame sudėtingame etape, mamą kažkaip reikia palydėti ir paremti. Efektyviau suteikti tas paslaugas. Kas iš to, kad kažkokia paslauga buvo pasiūlyta, bet ji yra formali. Pas mus daug tokių dalykų yra dėl varnelės, formalumų, kas susiję su šeima vaiko išsilavinimu, darželiais. Tai yra klausimas, ar mes norime kaip visuomenė, kaip tauta išlikti, ar mes tik imituosime kad mes kažką darome.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.