Profesorius Vytautas Kasiulevičius antradienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo savo nuogąstavimais apie koronavirusą. Anot jo, vargu ar dar yra kokių nors neįvestų ribojimų, kurie galėtų padėti apsiginti nuo koronaviruso. Baiminamasi ir dėl britiškosios COVID-19 atmainos.
„Šiaip tai judėjimo kontrolė iš Vilniaus ir aplinkinių rajonų į likusią Lietuvą jau paskutinė britiškosios atmainos plitimo užkarda, tik laikinai stabdanti naujų atvejų augimą likusioje Lietuvos dalyje. Kaip matyti iš Vokietijos ir Prancūzijos žemėlapių britiška atmaina superplatintojų dėka ypač greitai perima kontrolę ten, kur intensyvūs žmonių kontaktai ir jų tankis.
Aš netikiu, kad dar yra kokių nors rezervų įvedinėti ribojimus versle ar švietime. Kontraktas su visuomenę, į kurį nebuvo įskaičiotos naujos atmainos, baigėsi. Pradinukų sugrįžimas į mokyklas tik dalyje mokymo įstaigų vyko laikantis ekspertų parengto plano ir tai, deja, irgi „išaugins" naujų susirgimo atvejų. Darbdavių įsipareigojimai testuoti darbuotojus gražūs, bet labai abstraktūs. Testų kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje suvokiamas protu, bet ne širdimi.
Kita vertus, norėti, kad mokslu pagrįstas epidemijos valdymas laimėtų, reikia kitokių nuotaikų visuomenėje ir sutarimo politinio elito lygmenyje. Politinis elitas, pakaitomis vienas kitą plakdamas už ribojimus, išjudino tokias gelmes, kurių jau nesuvaldysi. Kita vertus, per tuos metus balansuojant ant labai plonos pasitikėjimo ribos buvo padaryta nors ir nepakankamai, bet kaip mums ir taip daug.
Patogiai įsitaisyti fotelyje kremtant popcorn, stebėti monitoriaus ekrane pandemijos valdymą atsainiai viską kritikuojant, jausmingai aikščioti dėl kiekvieno testuoto, į kurio nosies ertmę taip žiauriai pasikėsino Sorošo nupirkti medikai. Vakarų pasaulio saulėlydis visada kelia džiaugsmą kitokiais principais pagrįstai Rytų civilizacijai, nes tos civilizacijos šalys arba sėkmingai tvarkosi su tokiais iššūkais arba sukuria tokio tvarkymosi vaizdinį. Tuo tarpu dalis Vakarų pasaulio gyventojų tokiomis akimirkomis džiūgauja galintys atsiteisti už visas savo gyvenimo nesėkmes“, – rašo profesorius.
V. Kasiulevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad visuomenė turėtų atsigręžti į Vakarus ir patys pradėti kovoti su virusu:
„Ką mes, Lietuvos žmonės, dar galime padaryti šiose britiško varianto lenktynėse su pavasario saule? Galbūt atsigręžti į tikrąsias Vakarų vertybes, kurios ir sukūrė galingą Vakarų civiliaciją. Viena iš jų tai suvokimas, kad ne valdžiai, o tau pačiam reikia priimti sprendimus.
Nepaisant to, ką valdžia uždaro ar atidaro, draudžia ar laisvina, būdamas sveiko proto suvoki, kad virusai nuo Pastero laikų plinta oru ir apsisaugojimo kelias čia tik vienas - išvengti kontakto arba sukurti barjerą tarp potencialiaus sergančio asmens ir tavęs. Išjungti naujiems rinkimams besirengiančių ir save taip nenoromis politikais vadinančių žvaigždžių beprotybę socialiniuose tinkluose, o tuomet ramiai apgalvoti alternatyvą - respiratorius ar kaukė tėra laikinas nepatogumas.
Mūsų postsovietinei visuomenei įprasta dirbti sergant, nes darbdaviui nesvarbios tavo ligos ir savijauta, nes darbdavys tavo vardą, pavardę dažniausiai prisimins norėdamas viešai išpeikti. Todėl einame į darbą sirgdami, o grįžę namo griebiamės alkoholio. Ne tik vienai taurei gero vyno. Pervargusi ir perdegusi viauomenė. Medikai - geriausias jos pavyzdys. Koks ten dar po to koronos testas? Kokia ten atsakomybė? Nors laiku atliktas testas gali apsaugoti iki 10 žmonių, iš kurių bent du sirgs sunkiai.
Aš neturiu daug iliuzijų. Į naują ankstyvo pavasario realybę pavargusioje visuomenėje pavargę medikai žengia vieni. Paskutinis amžinasis rezervas.“
