Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba BNS informavo, kad taryboje bus svarstomi tolimesni krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetai ir Lietuvos kariuomenės sausumos ir oro gynybos pajėgumų stiprinimas.
Lietuva šiemet gynybai skyrė 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Anksčiau įvairūs šalies pareigūnai žadėjo, kad 2018 metais finansavimas krašto apsaugai pasieks 2 proc. BVP.
Lietuvoje gynybos finansavimas didinamas nuo 2014 metų po Rusijos veiksmų Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
Augant krašto apsaugos biudžetui, Lietuva ėmėsi stiprinti Sausumos pajėgas. Be kitų įsigijimų, pernai rugpjūtį buvo pasirašyta sutartis dėl pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ už 386 mln. eurų pirkimo. Tai didžiausios vertės sandoris Lietuvos kariuomenės istorijoje. Lietuvos kariuomenė taip pat įsigijo vokiškų savaeigių haubicų. Be to, Lietuva svarsto galimybę įsigyti raketinės artilerijos.
Nuo 2015 metų kariuomenėje buvo atnaujinta nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba. Šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama 3 – 3,5 tūkst. vaikinų nuo 19 iki 26 metų. Lietuvos kariuomenėje taip pat buvo sukurta antra Sausumos pajėgų brigada, kuri vadinasi „Žemaitija“.
