Tačiau kas ketvirtas Lietuvos gyventojas nuo niežėjimo, skausmo ir bėrimo pūkšlėmis kenčia nė neprisilietęs prie žalojančio augalo. Jeigu be priežasties bėrė odą, tino veidas, niežėjo, bet viskas dingo per šešias savaites, ir daugiau niekada nepasikartojo, reiškia visai gali būti, kad persirgot ūmine dilgėlinės forma.
„Jos priežastys gali būti ir alergija, tiek maisto, tiek alergija vaistams. Tokias dilgėlines dažnai sukelia virusinės infekcijos, tam tikros medžiagos. Jos gali būti maiste, kada išsivysto tokia paciento būklė“, - aiškina Santaros Pulmunologijos ir alergologijos centro docentė Audra Blažienė.
Kartais dilgėlinę gali sukelti ir fiziniai veiksniai - šaltis, šiluma, vibracija, vanduo, kūno temperatūros kilimas dėl fizinio krūvio, ją gali sukelti emocinis stresas ar besaikis buvimas saulėje. Organizmo reakcija į dilgėlinę gali prasidėti suvalgius net porciją ledų. Tad geriausia, kaip sako gydytojai pasidaryti tyrimą. Per kurį nustatoma gresia dilgėlinė, pavyzdžiui, dėl šalčio, ar ne.
„Jeigu didelis šaltis, tai gali įvykti gyvybei pavojinga anafilaksija. Gali sukelti kraujospūdžio kritimą, širdies sustojimą. Kitų simptomų ir, aišku, odos bėrimai“, - sako alergologė, klinikinė imunologė Rūta Vėbrienė.
Tai, pasak medikų, būdinga ne ūminei, o lėtinei dilgėlinei. O ji žmogui, kur kas pavojingesnė. Lėtinės dilgėlinės tęsiasi net ne vienerius metus.
Kodėl žmones kamuoja lėtinės dilgėlinės, mokslininkai vieno atsakymo neturi. Konkretus genas, kuris atsakingas už tokias ligas – nenustatytas.
Užkirsti kelio tokioms reakcijoms iš anksto – neįmanoma. Ir šalintis sergančių šia liga nereikėtų. Ji neužkrečiama. Pakirsti ji gali bet kokio amžiaus žmogų. Ir painioti dilgėlinės su alergija medikai sako, nereikėtų. Tad ir savigyda užsiimti taip pat nereikia. Nes gydymą nuo dilgėlinės gali paskirti tik specialistai.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.