Pravėrus Vilniaus miesto nakvynės namų bendrosios salės duris – kvapą užgniaužia du kartus. Pirmiausia, dėl sklindančio siaubingo dvoko, o vėliau ir dėl vaizdų, kuriuos tenka pamatyti.
Šiuose namuose laikinai glaudžiasi pastogės neturintys, elgetaujantys asmenys, kuriuos prieš tai sušalusius gatvėje pastebi žmonės, o iš mirties gniaužtų ištraukia iškviesti gydytojai.
Balsas.lt vaizdo ir foto reportažuose suteikiame galimybę pasižvalgyti po tokių žmonių kasdienybę:
Vilniaus miesto nakvynės namų vedėja Janina Kulienė Balsas.lt pasakojo, kad lankytojų pradeda gausėti prasidėjus vėlyvam rudeniui: „Vos prieš kelias valandas gavome pranešimą iš medikų, kad netrukus pristatys vyrą, kuris rastas gatvėje sušalęs. Nors jo kūnas buvo stipriai atvėsęs, tačiau medikai suteikė pagalbą ir išgelbėjo jo gyvybę. Tokių istorijų būtų galima papasakoti šimtais.“
J. Kulienė sakė, kad kartais atsiranda giminaičių, kurie elgetaujančius žmones pasiima. „Tačiau dažniausiai jie vėl atsiduria gatvėje, kol galiausiai sugrįžta pas mus. Per televiziją buvo parodytas reportažas, kuriame matėsi tame laikino priėmimo kambaryje esantys žmonės. Dukra atpažino tėvą ir kitą dieną sulaukėme skambučio. Ji žadėjo atvažiuoti pasiimti tėvo“, - pasakojo J. Kulienė.
- Kokias problemas kelia tokie vos keletą naktų apsistojantys asmenys? – Balsas.lt pasiteiravo J. Kulienės.
- Didžiausios problemos kyla dėl jų sveikatos būklės. Su laiku pas mus patenka vis daugiau sveikatos problemų turintys žmonės. Dirbu nuo 1999 metų, todėl esu visko mačiusi. Priėmimo salėje anksčiau dienos metu niekada nebūdavo žmonių. Visada stengdavomės juos išvesti į lauką.
Dabar viskas yra kitaip. Šiandien salėje yra palikti 24 žmonės. Su jais yra įvairių problemų. Tie, kuriuos galima išleisti, eina į valgyklą, gauna talonus. Yra tokių, kurie ieško darbo. Socialiniai darbuotojai dirba su jais.
- Kokiomis ligomis dažniausiai serga asocialūs asmenys?
- Reikėtų pasakyti, kad pas mus patenka ne tik sergantys, bet ir traumuoti žmonės. Eina, krenta gatvėje, susilaužo ką nors. Kiti atvežami apsinuodiję kažkokiomis medžiagomis arba turi psichikos sutrikimų. Pastarųjų netrūksta, nes su jais nesusikalbantys artimieji tiesiog nutraukia bet kokį ryšį. Tokių žmonių likimai yra skaudūs.
- Ar teko susidurti su išsilavinusiais žmonėmis, kuriems nesusiklostė gyvenimas?
- Tikrai yra tokių žmonių, kurie baigė aukštąjį mokslą, tačiau šiuo metu elgetauja ir neturi kur gyventi. Turime vieną moterį, kuri baigė Vilniaus universitetą, įgijo ekonomistės išsilavinimą. Daug žmonių baigė technikumus.
Turėjome vieną kariškį, kuris iš Rusijos gauna pensiją bei turi leidimą nuolat gyventi. Turėjome gydytoją, kuri išėjo gyventi į pensioną. Ji tikrai nebuvo alkoholikė, tačiau atsidūrė nakvynės namuose. Pas mus gavo kambarį ir gyveno pusantrų metų.
- Ar nekyla konfliktų tarp laikinai apsigyvenusių žmonių?
- Kažkaip jie dažniausiai ramiai elgiasi. Jei pasitaiko, kad paūmėja agresyvus elgesys, tada iškviečiame medikus. Būna, kad nusiperka butelį ir sugrįžęs jį išgeria, tada pradeda kabinėtis prie kitų gyventojų. Turėjome vieną sugrįžusį iš kalėjimo. Jis norėjo įvesti savo tvarką, tačiau greitai nusileido ant žemės, nes suprato, kad jeigu nori čia gyventi, turi laikytis taisyklių. Jie šitą supranta, kuriems reikia, jie laikosi tų taisyklių.
- Kaip dažnai pas jus viešintys asocialūs asmenys miršta?
- Stengiamės pamatyti staigius sveikatos pablogėjimo atvejus. Turime slaugytoją, kuri nuolat budi. Gauname iš ligoninės aprašymus tų žmonių, žinome jų problemas, todėl laiku pastebėję stengiamės juos išvežti.
Nuolat juos stebime, tačiau buvo atvejų, kad ir nesuspėdavome tokiems žmonėms padėti. Po nakties rasdavome nebeatsibundantį žmogų. Bet retai, kada asmuo miršta pačiuose namuose.
- Kiek pas jus dirba prižiūrėtojų?
- Dirba dvi pamainos, po du žmones. Jie registruoja visus atvykusius žmones, skiria jiems lovą. Jeigu netenka tos vietos, tada gauna čiužinį. Naujokai yra apklausiami, kad pavyktų kaip įmanoma daugiau apie juos turėti informacijos, kuri gali praversti ateityje. Įprasta, kad kartą pas mus apsilankę žmonės, vėliau sugrįžta dar ir dar kartą.
- Galbūt jūsų darbe pasitaikė, kokių nors linksmesnių situacijų?
- Kaip čia pasakius. Situacijų būna kiekvieną dieną. Sąlygos jiems visiems netinka, tačiau vis tiek sugrįžta ir naudojasi mūsų paslaugomis. Kito pasirinkimo jie neturi. Turėjome tokį vieną atvejį, kuris pasibaigė laimingai. Pas mus gyveno lygtinai teistas asmuo. Bet prisivirė košės, todėl atvyko policijos pareigūnas, kuris norėjo jį išvežti. Ėjome link bendrosios salės, kurioje visi miegojo.
Vienas pilietis pamatė, kad prie pareigūno dėkle yra pistoletas. Tai jis sugebėjo ištraukti tą ginklą, tačiau pareigūnas greitai sureagavo. Niekas nenukentėjo. Tas žmogus, kuris buvo sėdėjęs apie 30 metų sakė, kad pamatė ginklą ir automatiškai kilo noras jį ištraukti. Jai tai buvo tarsi refleksas.
