Savo nuomone socialiniuose tinkluose pasidalino atsargos karininkas, karybos ekspertas Darius Antanaitis. Jis paaiškino, kuo JAV svarbi Grenlandija (įrašo kalba netaisyta).
„Atsiprašau už savo nuomonę, kurios niekas nei prašo nei klausia.
Grenlandija – tai sala, maždaug šešis kartus didesnė už Vokietiją, turinti Alytaus miesto dydžio gyventojų skaičių. Ji ribojasi su Arkties vandenynu ir dėl savo geografinės padėties tampa svarbia Arkties regiono žaidėja, ypač žvelgiant į pasaulio žemėlapį iš Šiaurės ašigalio perspektyvos.
Netoli Grenlandijos driekiasi strategiškai svarbus GIUK koridorius (Grenlandija–Islandija–Jungtinė Karalystė), leidžiantis rusijos laivynui patekti iš Arkties į Šiaurės Atlantą ir priartėti prie JAV rytinės pakrantės“, – feisbuke rašo D. Antanaitis.
Jis pabrėžia, kad Grenlandija ekonomiškai pati savęs neišlaiko, o kasmet gauna apie 0,5 mlrd. eurų dotacijų iš Danijos.
„Sala ilgalaikėje perspektyvoje svarsto nepriklausomybės galimybę“, – sako atsargos karininkas.
Kalbos apie nepriklausomybę nėra iš piršto laužtos. Kaip rašo Danijos istorikas Jensas Lei Wendel-Hansenas, Danijai įsitvirtinus Grenlandijoje, čia atvyko nemažai kvalifikuotų darbuotojų iš Danijos.
Tuo metu vietiniai gyventojai inuitai, kurie buvo prasčiau išsilavinę ir gaudavo mažiau apmokamus darbus, jautėsi antrarūšiai.
Vis dėlto paskutinius kelis dešimtmečius išaugo susidomėjimas tradicine inuitų kultūra. Taip pat, grenlandiečiai ėmė reikalauti turėti daugiau savivaldos.
„Dabar dauguma Grenlandijos gyventojų nori nepriklausomybės, tačiau ne tuo atveju, jei tai reikštų rimtą pragyvenimo lygio pablogėjimą“, – portale „The Conversation“ rašo Jensas Lei Wendel-Hansenas.
Antanaitis: Grenlandija taptų didelės įtakos zona Rusijai ir Kinijai
Visgi Grenlandija domisi ne tik JAV ir Rusija. Anot D. Antanaičio, strateginių interesų Arkties regione turi ir Kinija. Ji esą ne vienerius metus domisi Grenlandijos infrastruktūros, išteklių ir logistikos projektais.
„Potencialios nepriklausomybės atveju Kinijos ekonominis poveikis dar labiau išaugs, ypač per investicijas ir finansinę paramą.
Tokiu atveju GIUK regiono kontrolė galėtų aibę kartų susilpnėti, o šalia JAV atsirastų ne tik rusijos, bet ir Kinijos strateginis buvimas“, – komentuoja D. Antanaitis.
Tad jei Danija nepajėgtų užtikrinti Grenlandijos stabilumo karinėmis, politinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, D. Antanaičio teigimu, sala taptų didelės įtakos zona dviem milžinėms su nedemokratiniais režimais – Rusijai ir Kinijai.
„Todėl kuo didesnis JAV įsitraukimas Grenlandijoje, tuo didesnis saugumas ne tik Jungtinėms Valstijoms, bet ir jų sąjungininkams“, – akcentuoja D. Antanaitis.
„Likusi kritika, mano galva, dažnai remiasi emocijomis, o ne strateginiu vertinimu“, – priduria jis.
Žalimas atkirto Antanaičiui: „Galvokite, ką teisinate“
Šis D. Antanaičio įrašas susilaukė kritikos iš tų, kuriems JAV siekis perimti iš Danijos Grenlandiją atrodo nepagrįstas. Vienas iš tokių – europarlamentaras, buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Jo manymu, JAV kėsinimosi į Grenlandiją paaiškinimas iš esmės pateisina ir kitus teritorijų užėmimus, taip pat ir Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje.
„Aš tai galvoju, kad strateginio JAV ir rusijos interesų balanso vardan Lietuva galėtų būti prijungta prie rusijos. Logika ta pati: koks ten JAV interesas kažkur prie Baltijos, o ir taip visas regionas taptų saugus. Lietuva juk pati negali pasirūpinti saugumu deramai“, – ironizuoja D. Žalimas.
„Jei rimčiau – galvokite, ką teisinate. 1940 m. Baltijos šalių aneksiją rusai teisina lygiai taip pat. Nebent klystu, ir turite omeny kitus būdus, apie kuriuos nerašote“, – priduria jis.
Į D. Antanaičio įrašą sureagavo ir Informacinių karų ekspertas Nerijus Maliukevičius.
„Pasižiūrim į žemėlapį dar kartą ir pagalvojam, ką apie tokią „dėžutę“ galvoja Kanada, kuriai pranašaujamas 51 valstijos likimas. Žodžiu, it's very complicated (angl. tai labai komplikuota – red. past.)“, – rašo jis.
Maldeikis netiki paaiškinimais, ko reikia JAV: „Ne tame esmė“
Pakomentuoti Grenlandijos klausimo nevengia ir politikai. Konservatorius Matas Maldeikis netiki paaiškinimais, neva Grenlandijos jiems reikia tam, kad didėtų saugumas Arkties regione. Politiko manymu, priežastis visai kita.
„Kodėl Grenlandija? Ne, tai ne JAV saugumo klausimas. Ne, tai ne buferis nuo Kinijos ir Rusijos.
JAV kariuomenė jau yra Grenlandijoje, todėl viską, ko reikia savo saugumui užtikrinti, pasinaudojant Grenlandija, jie gali daryti ir dabar. Danija sako: jeigu reikia daugiau karių – vežkite. Nereikia. Nes ne tame esmė“, – feisbuke rašo M. Maldeikis.
Jo teigimu, artimiausios kovos tarp didžiųjų valstybių – JAV, Kinijos ir Rusijos – vyks dėl Arkties, kartu – ir kova dėl technologinio pranašumo, galimybių kosmose.
„Trumpas, Putinas ir Xi garsiai kalba, kad netiki klimato kaita. Tačiau jie jai ruošiasi labiau nei Greta Thunberg ir žalieji.
Tirpstanti Arkties ledo kepurė reiškia atsirandančią prieigą prie milžiniškų energetinių resursų. Dar svarbesni ilgalaikėje perspektyvoje yra Šiaurės jūrų transporto keliai – jie būtų smarkiai trumpesni nei dabartiniai. Kinija jau išbandė šį kelią į Europą, ir visi pamatė, kokios jo perspektyvos. Su prekybos keliais persikelia ir galia“, – komentuoja konservatorius.
Todėl didieji klimato kaitos laimėtojai, anot M. Maldeikio, bus Rusija, Kanada ir Skandinavijos šalys kartu su ES.
„Trumpo aplinka tai supranta ir bando ieškoti kelių sudalyvauti šiose dalybose. Aliaskos atvejis žada per mažai. Kad ten įkeltų koją, jiems reikia Grenlandijos, jau nekalbant apie pačios salos turimus išteklius“, – savo įžvalgomis dalijasi politikas.
„Beje. Kai JAV iš Danijos pirko Mergelių salas, jos raštu įsipareigojo gerbti Danijos suverenitetą Grenlandijos atžvilgiu, todėl tai jau nėra apie tarptautinę teisę, kurios galima nesilaikyti. Tai apie tiesioginius JAV įsipareigojimus pasirašant sutartis“, – priduria M. Maldeikis.
Mergelių salas JAV nusipirko iš Danijos per Pirmąjį pasaulinį karą, bijodamos, kad Vokietija gali okupuoti salas ir panaudoti jas kaip povandeninių laivų bazę. JAV sutiko su Danijos reikalavimu paskelbti, kad JAV „neprieštaraus Danijos vyriausybės politinių ir ekonominių interesų išplėtimui po visą Grenlandiją“.
Rubio pareiškė, kad JAV siekia nusipirkti Grenlandiją
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad JAV siekia nusipirkti Grenlandiją, o pastarojo meto pasisakymai apie salą neturėtų būti interpretuojami kaip ketinimas įvykdyti karinę invaziją, antradienį pranešė JAV žiniasklaida.
M. Rubio tai sakė per uždarą susitikimą su JAV įstatymų leidėjais, „The Wall Street Journal“ teigė su diskusija susipažinę asmenys. Pasak laikraščio, JAV administracijos tikslas yra nupirkti autonominę salą, priklausančią Danijai.
Apie tai pranešė ir laikraštis „The New York Times“, teigęs, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paprašė savo padėjėjų pateikti atnaujintą Grenlandijos įsigijimo planą. D. Trumpas šią mintį jau buvo iškėlęs per pirmąją kadenciją.
JAV administracija neseniai sustiprino savo retoriką dėl Grenlandijos. Antradienį Baltieji rūmai pareiškė, kad galimas karinės jėgos panaudojimas išlieka tarp svarstomų galimybių.
„Prezidentas ir jo komanda aptaria įvairias galimybes siekti šio svarbaus užsienio politikos tikslo ir, žinoma, JAV kariuomenės panaudojimas visada yra vyriausiojo vado žinioje“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
