Per Ukrainos dronų ataką Rusijoje žuvo darbininkas iš Indijos
Tarp trijų žmonių, žuvusių per Ukrainos didelio masto dronų ataką prieš Maskvą ir aplinkinį regioną, buvo ir Rusijoje dirbęs Indijos pilietis, sekmadienį pranešė Indijos ambasada Rusijoje.
„Per dronų ataką Maskvos srityje anksčiau šiandien žuvo vienas indų darbininkas, o dar trys buvo sužeisti“, – teigiama ambasados pranešime.
Pranešime taip pat nurodoma, kad ambasados pareigūnai apsilankė atakos vietoje ir susitiko su sužeistais darbininkais ligoninėje.
Ukraina naktį į Rusiją paleido beveik 600 dronų ir per šiuos smūgius žuvo trys žmonės Maskvos srityje bei vienas Belgorodo srityje.
Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai per Rusijos raketų ir dronų ataką Kyjive žuvo mažiausiai 24 žmonės, o Ukraina pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
Konfliktas Ukrainoje, kuris visa jėga įsiplieskė 2022 metų vasarį, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, ir per kurį žuvo šimtai tūkstančių žmonių, jau virto kruviniausiuoju Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Sumų srityje sprogus dronui žuvo 2 vyrai
Sumų srities Putyvlio bendruomenėje žuvo du vyrai, kai sprogo drono dalis, kurią jie buvo įsikėlę į automobilį, platformoje „Telegram“ pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.
„Šį rytą Putyvlio bendruomenėje du vyrai rado drono dalis ir įsikėlė jas į automobilį. Viena iš sprogstamųjų dalių sprogo“, – sakė O. Hryhorovas, kurį cituoja „Ukrinform“.
Jis nurodė, kad sprogimo metu žuvo du 45 ir 47 m. amžiaus vyrai.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Sumų srityje dvylikametis berniukas parsinešė namo nežinomą daiktą, kuris sprogo. Vaikas dėl sužalojimų buvo paguldytas į ligoninę.
Sandu Kremliaus sprendimą dėl Uždniestrės pavadino mobilizacijos karui prieš Ukrainą priemone
Moldovos prezidentė Maia Sandu griežtai sureagavo į Rusijos vadovo Vladimiro Putino dekretą, supaprastinantį Rusijos pilietybės įgijimo procedūrą Uždniestrės gyventojams, pavadindama jį mobilizacijos karui prieš Ukrainą priemone. Apie tai pranešė leidinys „Politico“, kurį cituoja „Ukrinform“.
M. Sandu pareiškė, kad V. Putino dekretas yra viena iš Rusijos taktikos priemonių: tai grūmojimas Moldovai dėl jos pastangų reintegruoti Maskvos remiamą Uždniestrę į savo teritoriją.
„Tikriausiai jiems (rusams – ELTA) reikia daugiau žmonių, kuriuos galėtų siųsti į karą Ukrainoje“, – kalbėjo Moldovos prezidentė.
„Nuo karo Ukrainoje pradžios dauguma šio regiono gyventojų priėmė Moldovos pilietybę, nes jautėsi saugesni turėdami Moldovos Respublikos, o ne Rusijos pilietybę“, – pabrėžė M. Sandu.
2022 m. Europos Sąjungos (ES) narystės kandidatės statusą gavusi Moldova stojimo derybas oficialiai pradėjo 2024-aisiais.
Paklausta, ar V. Putinas galėtų blokuoti Moldovos narystę ES dėl Uždniestrės klausimo, M. Sandu atsakė, kad „tik ES gali nuspręsti, ar Moldova gali tapti ES dalimi, ar ne.“
„Rusija su tuo neturi nieko bendro“, – pabrėžė ji.
Kaip skelbta, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę pasirašė dekretą „Dėl Uždniestrės gyventojų priėmimo į Rusijos Federacijos pilietybę“.
Pagal Kremliaus paskelbtą dekretą, 18-os metų ir vyresni Uždniestrės gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę be įprasto reikalavimo penkerius metus gyventi Rusijoje.
Uždniestrė – tai siaura teritorija tarp Dniestro upės ir Ukrainos, kurioje daugiausia gyvena etniniai rusai. Ji atsiskyrė nuo Moldovos per karą 1990-ųjų pradžioje, bet nėra pripažinta tarptautiniu mastu.
Įstoti į Europos Sąjungą (ES) siekiančiai Moldovai šis separatistinis regionas lieka neišspręsta problema. Rusija remia Uždniestrę ir ten yra dislokavusi apie 1,5 tūkst. karių, kurių dauguma – vietiniai gyventojai, turintys Rusijos pilietybę.
Pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, separatistų vadovybė regiono sostinėje Tiraspolyje penktadienį paskelbtą dekretą gyrė kaip žingsnį, skirtą apsaugoti Uždniestrės gyventojus. Manoma, kad iš maždaug 455 tūkst. regiono gyventojų apie 200–250 tūkst. turi Rusijos pasus.
Zelenskis dėkoja Ukrainos saugumo tarnybai ir kariuomenei už smūgius Maskvos regionui
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį socialiniuose tinkluose padėkojo Ukrainos saugumo tarnybai (SBU) ir gynybos pajėgoms už tikslius smūgius Maskvos regionui.
„Mūsų atsakas į Rusijos karo tęsimą ir jos atakas prieš mūsų miestus bei bendruomenes yra visiškai pateisinamas. Šį kartą Ukrainos tolimojo nuotolio sankcijos pasiekė Maskvos regioną, ir mes aiškiai sakome rusams: jų valstybė privalo baigti savo karą“, – rašė jis.
„Esu dėkingas Ukrainos saugumo tarnybai ir visoms Ukrainos gynybos pajėgoms už jų tikslumą. Atstumas nuo Ukrainos valstybės sienos yra daugiau nei 500 kilometrų. Rusijos oro gynybos koncentracija Maskvos regione yra didžiausia. Tačiau mes ją įveikiame. Šlovė Ukrainai!“ – pridūrė V. Zelenskis.
Ukraina praėjusią naktį Rusiją atakavo daugiau nei 500 dronų, Maskvos srityje žuvo trys žmonės, sekmadienį paskelbė Rusijos pareigūnai.
Oro gynyba numušė 556 dronus keliolikoje regionų, įskaitant Maskvą, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas platformoje „Telegram“ parašė, kad srityje žuvo trys žmonės. Jis pridūrė, kad dar keturi žmonės buvo sužeisti ir kad buvo taikomasi į infrastruktūros objektus.
Be to, vietos pareigūnų teigimu, su Ukraina besiribojančiame Rusijos Belgorodo regione dronui pataikius į sunkvežimį, žuvo vienas vyras.
Zelenskis: šią savaitę Ukrainoje per Rusijos smūgius žuvo 52 žmonės, dar 346 buvo sužeisti
Per savaitę Rusija paleido į Ukrainą daugiau nei 3 170 puolamųjų dronų, daugiau nei 1,3 tūkst. valdomųjų bombų ir 74 įvairių tipų raketas, kurių dauguma buvo balistinės, platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Buvo daug smūgių į gyvenamuosius namus ir kitą civilinę infrastruktūrą. Deja, šios savaitės atakų metu žuvo 52 žmonės. Reiškiu užuojautą jų šeimoms ir artimiesiems. Dar 346 žmonės nukentėjo ir buvo sužeisti, tarp jų – 22 vaikai“, – rašė V. Zelenskis, kurį cituoja „Ukrinform“.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad jo šalis turi stiprinti savo oro gynybos sistemą ir plėtoti bendrą gynybą nuo balistinių grėsmių su partneriais Europoje.
„Mūsų žmonėms reikia daugiau apsaugos, o viskas, kas padeda Ukrainos oro gynybai, galiausiai padeda išgelbėti gyvybes. Štai kodėl PURL iniciatyva ir papildomi indėliai antibalistinių raketų srityje yra ypač svarbūs. Taip pat svarbu dirbti Europoje, kuriant bendrą apsaugą nuo balistinių raketų“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas padėkojo partneriams už pagalbą.
Kaip skelbta, gegužės 14-osios naktį Rusijos pajėgos surengė didelio masto raketų ir dronų ataką prieš Ukrainą. Pagrindinis smūgių taikinys buvo sostinė Kyjivas. Darnyckio rajone smūgis į daugiabutį sunaikino 18 butų. Patvirtintos 24 žmonių žūtys, iš kurių trys buvo vaikai.
Po dronų atakos Maskvos srity – gaisrai naftos krovos terminale, mokslo parke ir Šeremetjevo oro uoste
Po dronų atakos Rusijos Federacijos Maskvos srityje kilo gaisrai Solnečnogorsko naftos krovos terminale, Elmos-Zelenogrado mokslo ir technologijų parke ir Šeremetjevo oro uoste, pranešė platformos „Telegram“ kanalas „Astra“, kurį cituoja „Ukrinform“.
Gegužės 17-osios naktį Maskvos srities Durikino kaimo gyventojai pranešė apie sprogimą ir gaisrą. „Astra“ išanalizavus liudininkų filmuotą medžiagą paaiškėjo, kad buvo smogta Solnečnogorsko naftos krovos terminalui.
Solnečnogorsko terminalas yra didelis degalų krovos objektas Maskvos srityje, priklausantis pagrindinių naftos produktų vamzdynų sistemai aplink Rusijos sostinę. Jis naudojama benzino ir dyzelinio kuro saugojimui, perdavimui ir išsiuntimui. Jis įsikūręs netoli Durikino kaimo ir turi daug degalų saugojimo rezervuarų.
Pasak „Astra“, Maskvos ir regiono gyventojai pranešė apie daugybę sprogimų. Gaisrai kilo Zelenograde, vienas iš jų – vietiniame Elmos-Zelenogrado mokslo ir technologijų parke.
Pažymima, kad šis objektas buvo atakuotas ir anksčiau – 2025 m. gegužę.
Remiantis mokslo ir technologijų parko tinklalapiu, pagrindinės jo veiklos sritys apima elektroninės įrangos, valdymo ir matavimo prietaisų, optinės įrangos gamybą, įvairių medžiagų apdorojimą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, informacinių technologijų sektorių bei vartojimo prekes.
Pranešama, kad mokslo ir technologijų parke yra įsikūrusios daugiau nei 150 įmonių, o jo bendras plotas siekia 60 tūkst. kvadratinių metrų.
„Astra“ taip pat praneša, kad po dronų atakos gaisras kilo Maskvos Šeremetjevo oro uoste.
Šiuo metu nėra tiksliai žinoma, kas dega, tačiau oro uosto pareigūnai patvirtino, kad nukrito dronų nuolaužos. Priduriama, kad „keleivių ir orlaivių aptarnavimo zonoms“ grėsmės nėra.
Kaip pranešė „Ukrinform“, gegužės 15 d. naktį Nevinomyske, Stavropolio srityje, buvo girdimi sprogimai, o chemijos gamykloje „Azot“ kilo gaisras. Regiono valdžia pranešė apie dronų ataką.
Pastaroji para rusams nesėkminga – pajėgos Ukrainoje neteko dar 1 170 karių
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 17 d. Maskvos bendri nuostoliai kare su Ukraina siekia maždaug 1 348 790 žuvusių ir sužeistų karių. Per pastarąją parą eliminuota 1 170 agresorės kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Iki gegužės 17 d. Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 11 938 (+1) tankus, 24 578 (+4) šarvuotas kovos mašinas, 42 215 (+82) artilerijos sistemų, 1 790 (+2) daugkartinio raketų paleidimo sistemų, 1 384 (+3) oro gynybos sistemas, 436 karo lėktuvus, 352 sraigtasparnius, 1 410 (+13) antžeminių robotų sistemas, 295 454 (+2 131) taktinio lygio bepiločius orlaivius, 4 628 (+2) sparnuotąsias raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 97 118 (+325) transporto priemones ir benzinvežius bei 4 196 (+5) Rusijos kariuomenės specialiosios įrangos vienetus.
Gegužės 16 d. 22:00 val. tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų buvo užfiksuoti 195 susirėmimai. Rusai buvo aktyviausi Pokrovsko sektoriuje.
„Ukrinform“ taip pat skelbia, kad Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 279 iš 287 dronų šalies šiaurinėje, pietinėje ir rytinėse dalyse, kuriuos Rusijos pajėgos paleido per naktinį, gegužės 16 d. vakare prasidėjusį puolimą. Ataka toliau tęsiasi, Ukrainos oro erdvėje fiksuojamos naujos dronų grupės.
Rusijos pajėgos smogė Dniprui: sužeisti 3 žmonės
Rusijos pajėgos sekmadienio naktį dronais atakavo Dnipro miestą, kur kilo gaisrų ir buvo sužeisti trys žmonės, pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Jį cituoja portalas „Ukrainska Pravda“.
Anksčiau O. Hanža pranešė, kad rusai atakuoja Dniprą ir kad kilo keli gaisrai.
Tuo metu Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas pranešė, kad rusų pajėgos smogė degalinei Zaporižios rajone ir kad per šį smūgį buvo sužeista 25 metų moteris.
Ukrainiečių oro pajėgos platformoje „Telegram“ pranešė, kad Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 287 dronus ir kad oro gynybos daliniai numušė 279 dronus.
Virš Maskvos – šimtai dronų: pranešama apie aukas
Per dronų smūgius Maskvos srityje žuvo trys žmonės, sekmadienį pranešė jos gubernatorius, komentuodamas „didelio masto“ ataką prieš Rusijos sostinės apylinkes.
„Viena moteris žuvo, kai dronas pataikė į privatų namą. Dar vienas žmogus yra įstrigęs po griuvėsiais“, – platformoje „Telegram“ rašė gubernatorius Andrejus Vorobjovas.
Jis pridūrė, kad per paryčiais vykusią ataką taip pat žuvo du vyrai.
„Nuo 3 valandos ryto oro gynybos pajėgos atrėmė didelio masto dronų ataką prieš sostinės regioną“, – sakė jis, pridurdamas, kad keturi žmonės buvo sužeisti, o smūgiai buvo nutaikyti į infrastruktūros objektus.
Rusijos sostinėje valdžios institucijos pranešė, kad per naktį oro gynybos sistemos numušė mažiausiai 74 dronus, dėl ko buvo sužeista 12 žmonių.
„Vietose, kur nukrito nuolaužos, užfiksuota nedidelė žala“, – platformoje „Telegram“ rašė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.
Per pastarąsias 24 valandas iš viso buvo perimta 120 dronų, sakė jis.
Maskva ir Kyjivas atnaujino atakas po belaisvių mainų ir antradienį pasibaigusių trijų dienų paliaubų.
Rusijos valdžios institucijos dronus paleidusios šalies iš pradžių nenurodė, tačiau Ukraina – atsakydama į daugiau nei ketverius metus trunkančius kasdienius Rusijos kariuomenės bombardavimus – reguliariai smogia Rusijos teritorijoje, teigdama, kad taikosi tiek karinius, tiek energetikos objektus.
Rusijos gynybos ministerija vėliau sekmadienį pranešė, kad per naktį Rusijos oro gynybos pajėgos perėmė daugiau nei 550 dronų iš Ukrainos.
„Budinčiosios oro gynybos pajėgos perėmė ir sunaikino 556 Ukrainos fiksuoto sparno bepiločius orlaivius (daugiau nei dešimtyje regionų – ELTA)“, – socialiniame tinkle pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Nors sostinės regionas dažnai tampa dronų smūgių taikiniu, pats Maskvos miestas atakuojamas rečiau.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pažadėjo surengti daugiau atsakomųjų smūgių, praėjus dienai po to, kai per Rusijos ataką Kyjive žuvo 24 žmonės.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukrainos viena didžiausių atakų viso karo metu: surengė masinę dronų ataką Rusijoje
Sekmadienį Rusijos valdžios institucijos pranešė, kad naktį šalį užplūdo milžiniška beveik 600 Ukrainos dronų banga, per kurią žuvo trys žmonės Maskvos srityje, dar vienas – Belgorodo srityje.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį šalies teritorijoje oro gynybos pajėgos numušė 556 dronus, o po aušros buvo neutralizuota dar 30. Tai viena didžiausių Ukrainos dronų atakų per penktus metus skaičiuojantį karą.
Šie dronų numušimai – gerokai viršijantys dažniausiai pranešamas kelias dešimtis – vyko 14-oje Rusijos regionų, taip pat aneksuotame Krymo pusiasalyje bei Juodojoje ir Azovo jūrose, pridūrė ministerija, o labiausiai nukentėjo regionas aplink sostinę.
„Moteris žuvo, kai dronas pataikė į privatų namą. Dar vienas žmogus yra įstrigęs po griuvėsiais“, – platformoje „Telegram“ rašė Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas.
Gubernatorius pridūrė, kad ankstyvo ryto ataka taip pat pareikalavo dviejų vyrų gyvybių.
„Nuo 3 valandos ryto oro gynybos pajėgos atrėmė didelio masto dronų ataką prieš sostinės regioną“, – teigė A. Vorobjovas.
Pasak jo, buvo sužeisti dar keturi žmonės, o atakos taikiniu tapo infrastruktūros objektai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį žadėjo surengti daugiau atsakomųjų smūgių, praėjus dienai po to, kai per Rusijos ataką Kyjive žuvo 24 žmonės, o dar apie 50 liko sužeisti.
Rusijos sostinėje vietos valdžios institucijos pranešė, kad per naktį oro gynybos sistemos peršovė daugiau nei 80 dronų, dėl to sužeista 12 žmonių.
„Vietose, kur nukrito nuolaužos, užfiksuota nedidelė žala“, – platformoje „Telegram“ rašė meras Sergejus Sobianinas.
Vienas iš smūgių sužeidė statybininkus darbo vietoje netoli naftos ir dujų perdirbimo gamyklos, teigė jis.
„Gamyklos veikla nebuvo sutrikdyta. Buvo apgadinti trys gyvenamieji namai“, – pridūrė S. Sobianinas.
Nors Rusijos sostinės regionas dažnai tampa dronų atakų taikiniu, pati Maskva, įsikūrusi maždaug 400 kilometrų atstumu nuo Ukrainos sienos, atakuojama rečiau.
Su Ukraina besiribojančiame Belgorodo regiono Šebekino rajone per naktinę dronų ataką prieš sunkvežimį žuvo vienas vyras, pranešė regiono valdžia.
Tuo metu Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė iš rusų paleistų 287 dronų numušusios 279.
Zelenskis atsakomuosius smūgius vadina „visiškai pateisinamais“
Diplomatinės pastangos užbaigti karinį konfliktą yra įstrigusios, Kyjivui nesutinkant su Maskvos maksimalistinėmis teritorinėmis pretenzijomis į rytinį Donbaso regioną.
Nors JAV ragino abi puses susėsti prie derybų stalo, derybos įstrigo, kai vasario pabaigoje Vašingtono dėmesys nukrypo į kartu su Izraeliu pradėtą savo karą su Iranu.
Pasibaigus antradienį paskelbtoms trijų dienų paliauboms per pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metinių minėjimą, kurių pažeidimais abi pusės kaltino viena kitą, Maskva ir Kyjivas vėl ėmėsi intensyvių atakų.
Reaguodama į daugiau nei ketverius metus trunkančius kasdienius Rusijos kariuomenės bombardavimus, Ukraina reguliariai rengia smūgius Rusijos teritorijoje.
Po naujausių Maskvos atakų prieš Ukrainos sostinę V. Zelenskis tvirtino, kad Kyjivo strategija smogti kariniams ir energetikos sektoriaus objektams Rusijoje, siekiant pakenkti Maskvos gebėjimui finansuoti karo mašiną, yra „visiškai pateisinama“.
Kyjivo sąjungininkai kaltina Rusiją tyčiojantis iš diplomatinių pastangų užbaigti karą.