„Turbūt aš nesu tas žmogus, kuris galėčiau pasakyti, ar kelti, ar nekelti. Tai turėtų būti bendruomenės, visuomenės konsensusas, kai mes visi kartu nusprendžiame. Vis tik aš esu šalininkas, kad istorijos naikinti negalima. Turbūt reikėtų atskirti, kai kalbame apie kultūrą, jos meninius aspektus, plastiką, skulptūrą, nuo pačios asmenybės“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė kandidatas.
„Bet (reikia – BNS) surasti formą ir pasakyti, kodėl mes kritikuojame šią vieną ar kitą konkrečią asmenybę ir suteikti galimybę suprasti tam žmogui, kuris galbūt nebežino ir neatmena tų laikų, kodėl ta skulptūra atsirado, kaip pasikeitė mūsų požiūris į patį žmogų, į jo poelgius ir kodėl mes pasiliekame tą priminimą ar jo nepasiliekame“, – aiškino jis.
Lukas Alsys: nesu tas, kuris galėčiau pasakyti, ar reikia nukelti paminklą Salomėjai Nėriai
Be kita ko, L. Alsys pabrėžė kritinio mąstymo svarbą ir teigė, kad prieš priimant sprendimus paminklą nukelti, visuomenėje turėtų vykti diskusija.
„Esu meno istorikas. Ir aš visą laiką esu už tai, kad mes ugdytume kritinį mąstymą. Ir turbūt skulptūrų nukėlimai, kurie kelia labai dviprasmius ir didelius susipriešinimus visuomenėje, visų pirma turėtų įvykti didžioji diskusija. Turbūt S. Nėris yra viena iš labiausiai diskutuotinų asmenybių, susilaukiančių kontroversiškiausių tiek tų pačių meno istorikų ir meno kritikų, tiek istorikų komentarų“, – pažymėjo kandidatas.
Kaip skelbė BNS, Regionų administracinis teismas gegužės pabaigoje iš dalies tenkino poetės vaikaitės Salomėjos Bučaitės skundą ir nusprendė panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktoriaus sprendimą dėl S. Nėries paminklo Vilniuje iškėlimo.
Pasak teisėjos, S. Nėris atliko „dekoratyvinę, o ne politinę funkciją“ okupuojant Lietuvą. Be to, kolegija nustatė procedūrinių pažeidimų priimant LGGRTC sprendimą.
Šį teismo sprendimą LGGRTC yra apskundęs, argumentuodamas ne istorinės diskusijos tęsimu, bet būtinybe užtikrinti vienodą įstatymų taikymą atskirose savivaldybėse.
2024-ųjų rugpjūtį savivaldybei iškelti paminklą rekomendavo vadinamoji Desovietizacijos komisija, vėliau tai numatantį sprendimą priėmė LGGRTC vadovas A. Bubnys.
Komisija taip nutarė konstatavusi, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją Lietuvoje.
S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė ir sovietų valdžią šlovinančią poeziją bei prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė ji vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
Poetės anūkė su Meno kūrėjų asociacija teismams jau buvo apskundusios prokurorų sprendimą neginti viešojo intereso dėl paminklo, bet teismai skundus atmetė nenustatę teisės aktų pažeidimo.
Skulptoriaus Vlado Vildžiūno ir architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio sukurtas poetės paminklas-biustas pastatytas 1974 metais, 1993-iaisiais jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Įvairiose Lietuvos vietose taip pat pervadinamos S. Nėries vardu pavadintos gatvės.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
——– autorė Antanina Garmutė —-
keturiolikos metų viena, be šeimos, ištremta į Sibirą.
Būtinai paskaitykite (rasite gūglės pagalba) straipsnį internete iš seno laikraščio: Birutė Kemežaitė: „Tikroji Salomėja Nėris-Bačinskaitė ir jos bendražygiai“
