Tyrimą atlikusi VPT rugpjūčio pabaigoje įpareigojo agentūrą inicijuoti sprendimus dėl atsakomybės „Fegdai“ bei spręsti dėl jos įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Jos teigimu, įmonė šalindama defektus nesilaikė terminų, nenustatė jų priežasčių, tačiau, nepaisant to, „Fegdai“ nebuvo taikytos sutartyje numatytos netesybos – 0,02 proc. sutarties kainos (be PVM – 5,33 mln. eurų) už kiekvieną pavėluotą dieną.
Tuo metu krašto apsaugos ministro įsakymu suburta speciali komisija nustatė, jog nėra pagrindo įmonei taikyti sankcijų, mat ji laiku pranešė apie baigtus taisymo darbus, tačiau defektų pašalinimo aktai nebuvo pasirašyti, nes kilo ginčas tarp šalių dėl jų taisymo būdo.
„Rangovas pranešdavo užsakovui ir statinio naudotojui apie defektų ištaisymo darbų pabaigą pagal nustatytus terminus, tačiau defektų pašalinimo aktai nebuvo sudaryti, defektų pašalinimo rezultatų apžiūros buvo atliekamos praėjus 40 ir daugiau dienų nuo defektų taisymo darbų užbaigimo dienos“, – komentare BNS nurodė ministerija.
„Nei užsakovas, nei statinio naudotojas nereiškė rangovui jokių pretenzijų, susijusių su defektų ištaisymo terminų laikymusi. Tarp šalių vyko ginčai dėl statybos defektų ištaisymo technologijos ar būdo, ne dėl vėlavimo“, – pridūrė KAM.
Anot ministerijos, visas procesas užsitęsė agentūrai bei kariuomenei laiku neskyrus ekspertizės, kuri būtų užtikrinusi tinkamą defektų šalinimą.
„Kilus tarp šalių nesutarimams dėl statybos defektų ištaisymo technologijos ar būdo nebuvo iškart skiriama ekspertizė, kaip numatyta sutartyje. Be to, ginčas dėl defektų šalinimo technologijos ar būdo nebuvo išspręstas ir Lietuvos kariuomenės iniciatyva atliktoje ekspertizėje, nes tokia užduotis ekspertams nebuvo numatyta“, – teigė ministerija.
Pasak jos, agentūrai sutarimą su „Fegda“ dėl defektų taisymo būdo pavyko pasiekti birželį pasirašius sutartį, kuria ji įsipareigojo savo lėšomis iki 2027 metų sausio pabaigos perkloti visą kelią.
„Ginčo eigą lėmė visų subjektų veiksmai, o galutinai jis išspręstas šalims birželio 5 dieną pasirašius susitarimą. Juo remiantis rangovas defektus šiuo metu šalina savo sąskaita perklodamas viso kelio betono dangą iš naujo ir atliepdamas kitus statinio naudotojo – Lietuvos kariuomenės – interesus, kas sudarytų apie 4 mln. eurų“, – nurodė KAM.
Anot jos, „Fegdai“ tinkamai neperklojus viso kelio ministerija spręstų dėl jos įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas tikina, kad įmonei tinkamai neatlikus darbų į šį klausimą bus žiūrima principingai.
„Dabar turime palaukti, kol bus įgyvendintas projektas, sutartis. (...) Terminas yra iki sausio pabaigos. Termino niekas nepratęs, jokių nuolaidų rangovui nebus. Ir jeigu jie nesugebės atlikti darbų, mes klausimą spręsime labai principingai“, – portalo „Delfi“ laidoje sakė R. Kaunas.
„Mano asmeniniu požiūriu, jeigu niekaip nesugebama tinkamai įgyvendinti kritinės infrastruktūros statybos, tai klausimas, ar įmonė tikrai dar turėtų dalyvauti kituose projektuose“, – pridūrė jis.
Nurodė pradėti patikrinimą
Tuo metu VPT nustačius, kad Infrastruktūros valdymo agentūra netinkamai kontroliavo kelio statybą bei vėlesnį defektų šalinimą, KAM teigia nurodžiusi agentūrai pradėti vidinį patikrinimą dėl asmenų, prižiūrėjusių sutarties vykdymą, atsakomybės.
„Aplinkybių tyrimo komisija rekomendavo pavesti Infrastruktūros valdymo agentūrai atlikti vidaus tarnybinius patikrinimus dėl Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nustatytų pažeidimų, o nustačius kaltus asmenis, spręsti dėl jų atsakomybės“, – BNS teigė ministerija.
VPT išvadoje rašoma, jog agentūros atstovai nekontroliavo, ar „Fegdos“ paskirtas projekto vykdymo priežiūros vadovas laiku lankydavosi statybvietėje, be to, leido įmonei naudoti kitokių savybių betoną nei numatyta projekte, neužtikrino kontrolės bendrovei pavėluotai pateikus įkainotų sąnaudų kiekių žiniaraščius bei kitus dokumentus.
R. Kaunas sakė Infrastruktūros valdymo agentūrai pavedęs peržiūrėti, kaip prižiūrimas visų sutarčių vykdymas.
„Viešųjų pirkimų tarnyba aiškiai įvardina, kad Infrastruktūros valdymo agentūros tuometinė vadovybė nesiėmė visų reikalingų sprendimų užtikrinti teisingą sutarties (su „Fegda“ – BNS) vykdymą. Ir šiuo metu esu pavedęs būtent peržiūrėti, kaip agentūroje yra užtikrinamas visų sutarčių vykdymas, visų rangovų priežiūra“, – „Delfi“ laidoje teigė ministras.
„Proceso eigoje (kol vyksta darbai – BNS) mes privalome valdyti sutartis ir užtikrinti, kad rangovai laikytųsi sutarčių. Tuometinė Infrastruktūros valdymo agentūros vadovybė, akivaizdu, to neatliko“, – pridūrė R. Kaunas.
Jis taip pat teigė, kad kyla klausimų, kodėl agentūra netaikė sankcijų „Fegdai“, taip pat kodėl diskusijos dėl defektų šalinimo užtruko apie dvejus metus, nebuvo tinkamai prižiūrėtas sutarties vykdymas.
„Reikėtų jau buvusiai vadovybei turbūt klausimus kelti. Nes du metus vyko kažkokios derybos, kažkoks pasitarimas dar iki man tampant ministru. Tai kur žiūrėjo tuometiniai ministerijos, agentūros vadovai? Infrastruktūros valdumo agentūroje įvykusi reorganizacija, pertvarkymas gal buvo pasekmė kažkokių sutarčių nesužiūrėjimui. Klausimų kyla tikrai daug“, – tikino ministras.
R. Kaunas rugsėjo pabaigoje sudarė komisiją, kuri išanalizuotų bei įvertintų VPT išvadą. Tuomet ministerija nurodė, kad komisijoje dirba Lietuvos kariuomenės, KAM Generalinės inspekcijos atstovai, logistikos ir teisės ekspertai.
BNS rašė, kad prieš kelerius metus su defektais nutiesusi kelią į Rūdninkų karinį poligoną „Fegda“ įsipareigojo iš naujo nutiesti keturių kilometrų kelio atkarpą į vokiečių brigadai skirtą poligoną. Sutartį birželį pasirašė KAM Infrastruktūros valdymo agentūra, Kariuomenės logistikos valdyba bei „Fegda“.
Gelžbetonio kelio į Šalčininkų rajone esantį poligoną tiesimo konkursą laimėjusi „Fegda“ darbus už 6,45 mln. eurų (su PVM) atliko 2023 metais.
Infrastruktūros valdymo agentūros duomenimis, į Rūdninkų poligoną nutiesta apie 30 km kelio, iš jų „Fegda“ nutiesė du kelius, kurių bendras ilgis siekia 6,5 kilometro.
