Visgi KAM nurodo pritarianti visuomenės teisei žinoti apie asmenis, kurie, bendradarbiaudami su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, galėjo daryti įtaką valstybės gyvenimui, tačiau neprisipažino ir nepasinaudojo įstatymo garantuota apsauga.
Kaip pažymi išvadų projektą parengusi ministerija, galiojančiame įstatyme nustatyta, kad duomenys apie slaptą bendradarbiavimą su KGB skelbiami Teisės aktų registre tuo atveju, jeigu asmuo, slapta bendradarbiavęs, per 6 mėnesius nuo asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos paskelbto registravimo ir prisipažinimų priėmimo pradžios neprisipažino, taip pat jei pateikė žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpė.
„Tai reiškia, kad komisija, nustačiusi, kad asmuo slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, bet įstatyme nustatytu laiku to neprisipažino, (...) priima sprendimą paskelbti šiuos duomenis Teisės aktų registre. Įstatymo projektu siūloma tai, kas įstatyme jau nustatyta nuo pat jo įsigaliojimo, t. y. kad duomenys apie neprisipažinusius asmenis turi būti skelbiami viešai. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūlomas reguliavimas pridėtinės vertės nesukuria“, – sakoma išvadų projekte.
Jame taip pat teigiama, kad įstatymo projektas neatitinka teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principų, kuriais turi būti vadovaujamasi, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.
R. Žemaitaičio inicijuotu projektu siūloma išviešinti duomenis apie užregistruotus, bet neprisipažinusius ir įrašytus į įskaitą asmenis. Tačiau, anot KAM, galiojančiame įstatyme nėra numatyta pareiga įrašyti juos į įskaitą.
„Yra tik prisipažinusiųjų asmenų įskaita, į kurią įrašomi tik asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, jeigu jie savanoriškai prisipažino (...) ir pateikė visą jiems žinomą informaciją, susijusią su specialiųjų tarnybų veikla. Tai reiškia, kad įstatymo projektu būtų sukuriama pareiga teikti informaciją, kurios kaupti nėra numatyta pareiga“, – sakoma išvadų projekte.
Todėl R. Žemaitaičio inicijuotos įstatymo pataisos, KAM teigimu, „įgyvendinamumo požiūriu neatitinka teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų, kad teisės aktuose nustatomas teisinis reguliavimas turi būti logiškas ir suprantamas, teisės aktų nuostatos turi derėti tarpusavyje“.
ELTA primena, kad 2025 metų birželio 10 d. Seimas ėmėsi svarstyti R. Žemaitaičio siūlymą paviešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius. Tai numatančias įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 79 Seimo nariai, 8 buvo prieš, 7 parlamentarai susilaikė.
Diskusijoje dalyvavę Seimo nariai tvirtino, kad turi būti paviešinti visi su KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašai – prisipažinusių ir neprisipažinusių apie tokį slaptą bendradarbiavimą.
R. Žemaitaitis pasiūlė reglamentuoti neprisipažinusiųjų asmenų teisinę padėtį. Įstatymo pataisos numato, kad „užregistruotų, bet neprisipažinusiųjų ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išviešinami nuo 2026-01-01.“
Šiuo metu galiojanti teisinė situacija, R. Žemaitaičio nuomone, yra nesąžininga, nes tie, kurie neprisipažino, išvengia paviešinimo.
Seime svarstomos ir kitos iniciatyvos
Pernai gruodį Seimas pradėjo svarstyti taip pat R. Žemaitaičio parengtas įstatymo pataisas, siūlančias nuo 2028 metų išslaptinti buvusius KGB bendradarbius. Po pateikimo jas palaikė 51 Seimo narys, prieš buvo 1, susilaikė 2.
R. Žemaitaitis siūlo panaikinti dar 1999 m. priimtą įstatymą, reglamentuojantį buvusių KGB bendradarbių registraciją, prisipažinimą, įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą. Siekiant tinkamai pasirengti tokio sprendimo įgyvendinimui, jis pasiūlė jo įsigaliojimą nukelti į 2028 m. sausio 1 d. Tai reikštų, kad suėjus šiam terminui, prisipažinusiųjų apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pateikta informacija ir duomenys nebebūtų laikomi valstybės paslaptimi bei būtų išslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.
Projektą jau svarstęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pasiūlė jį atmesti. Tačiau Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas po pertraukos spalio viduryje sugrįžęs prie buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo klausimo, nutarė diskusijas ateityje pratęsti už uždarų durų, nes tai yra jautrios temos.
2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo įslaptinti 75 metams ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
