Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Cia siaip sau tik "cikagieciui"klausyk debile mars atgal i mokykla ,su tokia tragiska lietuviu kalba tu tikriausiai tik du koridorius ir tris tualetus esi baiges.Komentatorius nusproges.
Gerai tau Butkevičiau, sėdėdamas "poilsio" namuose, turėjai gražaus laiko kurti "strategijas". Bet pamiršai. kad už tas pačias "stategijas" irgi galima vėl "pailsėti". Demokratija gali nesileisti save "stateguojama" tokių svieto perėjūnų. Tą būtų gerai nepamiršti.
Įdomiausia, kad "gelbėtojai" vis tie patys ir iš to pačio lizdo. Bet daug kas vis tiek lipa ant to paties nežinia kiek jau kartų užminto mėšlino grėblio. :)
Na jo, rusai, latvių šauliai ir seniau apie pilietinius karus Pribaltikoje mėgo pašnekėti. Žiūriu, niekas nepasikeitė :) Uspaskich, Tomkus, Ozols...
-----------------------------------------------------------------
Unė kat
2009-04-01 00:04:19
Tomkus žino kaip išsaugoti ir padauginti savo turto likučius revoliucijos ar maišto atveju - patirtį jau turi.
------------------------------------------------------------------
1. Tomkus to nežino, ir žinoti negali. Nes tokios patirties jis neturi - Lietuvoje paskutinė tikra revoliucija buvo 1917-19 metais. 1990-91 m. jokios revoliucijos (o tuo labiau maišto) nebuvo - viskas buvo labai griežtai valdoma, kontroliuojama bei nukreipiama (pagal iš anksto parengtus planus, juos tik kiek koreguojant).
2. Vainauskas vargu ar "atsibus" - jo "imperija" jau dabar praktiškai žlugusi finansiškai (milžiniškos skolos užsienio bankams). Ir jam ši problema žymiai svarbesnė.
3. Nebent abu jie viską išparduotų (bet kainos šiuo metu labai žemos) ir mautų į užsienį. Toks variantas irgi įmanomas.
4. Jūs, matyt, irgi nematėte, kaip atrodo tikra revoliucija (tiksliau, maištas) realybėje (pvz., Rumunijoje). Tomkus, kaip jau rašiau - ne kvailas, ir supranta, kad įsiutusių žmonių minias, kurios ims viską siaubti, įmanoma sustabdyti tik armijos (pakankamai gausios bei drausmingos) pagalba. Todėl ir dejuoja, kad Lietuvoje armijos beveik neliko. Vis tik abejoju, kad Lietuvos armija būtų pakankamai drausminga bei paklusni tokiu atveju.
5. Dabar vertėtų stebėti įvykius Graikijoje - kaip ten jos valdžia spręs šią problemą, kuri pas juos jau gerokai įsisiūbavo. Beveik neabejoju, kad lygiai taip pat elgsis vėliau ir mūsų valdžia (jei, žinoma, Graikijoje pavyks susitvarkyti - kol kas akivaizdu, kad ten įtampa tik auga) .
Unė kat
2009-04-01 00:04:19
Tomkus žino kaip išsaugoti ir padauginti savo turto likučius revoliucijos ar maišto atveju - patirtį jau turi.
------------------------------------------------------------------
1. Tomkus to nežino, ir žinoti negali. Nes tokios patirties jis neturi - Lietuvoje paskutinė tikra revoliucija buvo 1917-19 metais. 1990-91 m. jokios revoliucijos (o tuo labiau maišto) nebuvo - viskas buvo labai griežtai valdoma, kontroliuojama bei nukreipiama (pagal iš anksto parengtus planus, juos tik kiek koreguojant).
2. Vainauskas vargu ar "atsibus" - jo "imperija" jau dabar praktiškai žlugusi finansiškai (milžiniškos skolos užsienio bankams). Ir jam ši problema žymiai svarbesnė.
3. Nebent abu jie viską išparduotų (bet kainos šiuo metu labai žemos) ir mautų į užsienį. Toks variantas irgi įmanomas.
4. Jūs, matyt, irgi nematėte, kaip atrodo tikra revoliucija (tiksliau, maištas) realybėje (pvz., Rumunijoje). Tomkus, kaip jau rašiau - ne kvailas, ir supranta, kad įsiutusių žmonių minias, kurios ims viską siaubti, įmanoma sustabdyti tik armijos (pakankamai gausios bei drausmingos) pagalba. Todėl ir dejuoja, kad Lietuvoje armijos beveik neliko. Vis tik abejoju, kad Lietuvos armija būtų pakankamai drausminga bei paklusni tokiu atveju.
5. Dabar vertėtų stebėti įvykius Graikijoje - kaip ten jos valdžia spręs šią problemą, kuri pas juos jau gerokai įsisiūbavo. Beveik neabejoju, kad lygiai taip pat elgsis vėliau ir mūsų valdžia (jei, žinoma, Graikijoje pavyks susitvarkyti - kol kas akivaizdu, kad ten įtampa tik auga) .
Vėl parašiau su klaidomis: nuosaikiųjų, patikliųjų... Čia itališkas vynas kaltas.
Tomkus žino kaip išsaugoti ir padauginti savo turto likučius revoliucijos ar maišto atveju - patirtį jau turi. Svarbu laiku išeiti į areną. Ant bangos jau pataikė. Pasipiktinusių ir nuosaikiūjų atsirado, dirbti gali toliau. Viskas priklausys nuo patikliūjų klasės %. Jei nepavyks ką sumanė, visvien išloš (jis juk lošėjas). Vainauskas taipogi turėtų atsibusti.
Mano nuomone šie ir panšūs veikėjai kelia nesantaiką ir kursti įvairiems dalykams. Kas tikrai nėra naudinga Lietuvai.
"valstybčs valdymo užkulisiai' ir suprasi,kas visą šį bardaką daro ir kaip iš jo išsivaduot
Šiuo konkrečiu atveju yra kiek kitaip. Paaiškinu :
1. Tomkus ne kvailys.
2. Todėl jis dažniausiai iki šiol pasinaudodavo savo žiniomis (informacija) bei įtaka (savo valdoma žiniasklaida)tam, kad dar daugiau praturtėtų ir dar labiau sutvirtintų savo įtaką.
3. Tačiau iki šiol jam teko gintis arba nuo konkurentų (pvz., Vainausko "Lietryčio" ir pan.), arba nuo politikų (ar kitų įtakingų grupių - žydų, gėjų), kurie su juo konfliktuodavo.
4. Dabar situacija visai kita ir neįprasta - jam jau reikia ne gausinti, o bent jau sugebėti išsaugoti savo turtą ir savo įtaką (tai yra savo žiniasklaidos grupę). Tačiau šį kartą jo "priešas" yra ir jam per stiprus - jei įvyks masinė revoliucija, o tiksliau - menkai valdomas įsiutusių žmonių maištas, tai jis nušluos viską - tame tarpe ir grynai materialinius turtus. Tame tarpe ir Tomkaus.
Tai, beje, paaiškina, kodėl susirinko tokia marga publika - jų motyvai labai skirtingi, bet susilaukti maišto niekas iš jų nenori.
Deja, Lietuvos visuomenės socialinis homogeniškumas sparčiai artėja link ribos, kurią peržengus visada visose valstybėse prasidėdavo maištai.
Pvz., tai, kas jau vyksta Graikijoje. Arba vyko Rumunijoje, kada sušaudė Čaušesku ir jo žmoną (taip, beje, nuramindami aistras).
Taigi, dabar tik laiko klausimas, kada Lietuvoje ta riba bus peržengta (skirtingai nei viešai teigiama, krizė dar tik pradeda įsibėgėti), o tada tereikės tik menko preteksto ("kibirkšties"), kad prasidėtų lavininis procesas.
Sustabdyti šį ritimąsi į bedugnę įmanoma,tačiau tam reikia labai ryžtingos ir tvirtos politinės valios atlikti radikalias socialines bei ekonomines reformas, kurios nuramintų visuomenę.
Kokios tos reformos - tai jau atskiras rimtas klausimas. Tačiau viena būtina reforma yra puikiai žinoma - socialinio teisingumo atkūrimas, kurio nebuvimas iš esmės ir lemia visuomenėje vyraujančias nuotaikas. Reikia ryžtingai sumažinti turtingesnių sluoksnių pajamas, o vargingesnių - padidinti (suartinti decilinį koeficientą "vargšų" ir "turtuolių"). Bet akivaizdu, kad dabartinė valdžia to nedarys.
Vis tik visi protingi žmonės (o turtingesni žmonės paprastai nėra visiški kvailiai) supranta, kad geriau prarasti dalį, negu viską.
Tomkus, mano nuomone, ir bando atkreipti jų dėmesį į besikaupiančią problemą. Ir svarsto, kaip tą problemą išspręsti (tam ir labai įvairių pažiūrų filosofus pasikvietė - nuo Juozaičio iki Ozolo).
1. Tomkus ne kvailys.
2. Todėl jis dažniausiai iki šiol pasinaudodavo savo žiniomis (informacija) bei įtaka (savo valdoma žiniasklaida)tam, kad dar daugiau praturtėtų ir dar labiau sutvirtintų savo įtaką.
3. Tačiau iki šiol jam teko gintis arba nuo konkurentų (pvz., Vainausko "Lietryčio" ir pan.), arba nuo politikų (ar kitų įtakingų grupių - žydų, gėjų), kurie su juo konfliktuodavo.
4. Dabar situacija visai kita ir neįprasta - jam jau reikia ne gausinti, o bent jau sugebėti išsaugoti savo turtą ir savo įtaką (tai yra savo žiniasklaidos grupę). Tačiau šį kartą jo "priešas" yra ir jam per stiprus - jei įvyks masinė revoliucija, o tiksliau - menkai valdomas įsiutusių žmonių maištas, tai jis nušluos viską - tame tarpe ir grynai materialinius turtus. Tame tarpe ir Tomkaus.
Tai, beje, paaiškina, kodėl susirinko tokia marga publika - jų motyvai labai skirtingi, bet susilaukti maišto niekas iš jų nenori.
Deja, Lietuvos visuomenės socialinis homogeniškumas sparčiai artėja link ribos, kurią peržengus visada visose valstybėse prasidėdavo maištai.
Pvz., tai, kas jau vyksta Graikijoje. Arba vyko Rumunijoje, kada sušaudė Čaušesku ir jo žmoną (taip, beje, nuramindami aistras).
Taigi, dabar tik laiko klausimas, kada Lietuvoje ta riba bus peržengta (skirtingai nei viešai teigiama, krizė dar tik pradeda įsibėgėti), o tada tereikės tik menko preteksto ("kibirkšties"), kad prasidėtų lavininis procesas.
Sustabdyti šį ritimąsi į bedugnę įmanoma,tačiau tam reikia labai ryžtingos ir tvirtos politinės valios atlikti radikalias socialines bei ekonomines reformas, kurios nuramintų visuomenę.
Kokios tos reformos - tai jau atskiras rimtas klausimas. Tačiau viena būtina reforma yra puikiai žinoma - socialinio teisingumo atkūrimas, kurio nebuvimas iš esmės ir lemia visuomenėje vyraujančias nuotaikas. Reikia ryžtingai sumažinti turtingesnių sluoksnių pajamas, o vargingesnių - padidinti (suartinti decilinį koeficientą "vargšų" ir "turtuolių"). Bet akivaizdu, kad dabartinė valdžia to nedarys.
Vis tik visi protingi žmonės (o turtingesni žmonės paprastai nėra visiški kvailiai) supranta, kad geriau prarasti dalį, negu viską.
Tomkus, mano nuomone, ir bando atkreipti jų dėmesį į besikaupiančią problemą. Ir svarsto, kaip tą problemą išspręsti (tam ir labai įvairių pažiūrų filosofus pasikvietė - nuo Juozaičio iki Ozolo).
Kam Lietuvoje reikalingas pilietinis karas? (papildyta)